Tik keiksmažodis apibūdintų 10-ą ruožą
Po 10-ojo greičio ruožo motociklininkas neslėpė džiaugsmo, kad jam pasisekė: „Esu labai laimingas būdamas šiandien bivake. Organizatoriai šiandien tokį reikaliuką užtaisė, kad sunku net pasakyti! Sudėjo visus, kiek tik įmanoma Mauritanijos „grožio“ perliukus. Nežinau, kiek dalyvių liko kopose, bet bivakas šiuo metu dar apytuštis. Šiandien taip kratė, purtė, tampė, bet reikia pasidžiaugti, kad neįdėjo tokių kopų, kaip gavome pirmomis dienomis Mauritanijoje. Kitaip būčiau turbūt ir aš kopose nakvojęs. Nenoriu keiktis, bet tik keiksmažodis apibūdintų šiandieną.“
Tad nenuostabu, pasak Tomo, kad per vakarienę keikėsi visi – net mašinistai ir furistai sakė, kad to dar nematę. „Iš pradžių apsidžiaugiau,kad išvažiavau iš kopų dar nenusileidus saulei, paėmiau paskutinį checkpoint‘ą, ir likusius 60 km smaugiau kiek tik galėjau, kad tik negrįžčiau tamsoje. Finiše buvau dar su pašvaiste – matėsi medžių kontūrai. Bet kai pamačiau šviesas! Taip apsidžiaugiau! Kai įvažiavau, visi plojo. Taigi tokią smagią dieną paturėjome.“
Benzinas sunkvežimiui
Diena buvo ne tik labai sunki, bet ir su linksmesniais nuotykiais – kopose T.Jančys pagelbėjo kolegai: „Kaip bebūtų netikėta, turbūt pirmą kartą istorijoje, benzino daviau fūrai! Dyzelinei. Kadangi visi ten kaitome – mano mocas taip pat užvirdavo – užvažiavau ant kopos prie šios olandų komandos, galvojau, atsiaušinsiu variklį ir vandens paprašysiu, nes jau buvau visą iš gertuvės išgėręs. Paprastai, kai sustoju atvėsinti variklio, užgesinu variklį, pailsinu, į oro filtrą truputį benzino įpilu ir bandau vesti.“
Taigi lietuvis sustojęs paprašė vandens ir išgirdo netikėtą klausimą: „Gal gali mums benzino duoti? Tai va, kaip vandenį išmainiau į benziną! Ekipažas sėkmingai užsivedė, ir kai išvažiavau, jie mane po kokių 5 kilometrų pasivijo. Šis ekipažas važiavo antri, ir nors po to nukrito žemiau, buvo vistiek patenkinti – mane susirado bivake ir sakė po finišo Saint Louise pastatys alaus.“ Tą vakarą Tomas kalbėjo, kad liko visai nebedaug – kovinių gal 220 kilometrų – o po jų lengva diena iki Dakaro. Nors labai laimingas, motociklininkas neslepia, kad pavargo: „Organizmas jau vargiai belaiko, nežinau ar dar yra kokia neskaudanti vieta. Bet juk kaip nors ištrauksim iki Dakaro.“
Plojimai finiše
11-os dienos etapas, pasak motociklininko, buvo jau tikrai „finišinis“, kad niekas nesusižeistų, malūnsparniai gražiai pafilmuotų: neskaitant kelių kilometrų kopų, važiavosi pakankamai paprastai – tiesiosiomis smėlėtais laukais, buvo gal tik keletas supustytų vietų, kur ne taip patogu važiuoti. „Finišavus greičio ruožą visi jau sveikino. O po to dar „pilinome“ 300 km Mauritanijos pasieniu totalia bekele. Galvojau, kad čia kokiu nepopuliariu maršrutu važiuojame, o pasirodo, pravažiavus sieną – asfaltas, sužymėtos juostos. Ten buvo Mauritanijos problemos.“
Taigi po šio greičio ruožo jau buvo fiksuoti rezultatai ir nugalėtojai, oficialiai baigtos varžybos dar Mauritanijoje. O sekmadienį AER dalyvių laukė tik parodomieji važiavimai – iš viso 300 km, bet iš jų – tik 22 km specialiojo ruožo paplūdimyje. Lietuvis užėmė garbingą 22 vietą iš 41 finišą pasiekusių motociklininkų.
„Paskutinis ralio vakaras Saint Louise. Šiandien smagiai finišavome, puiki nuotaika, džiūgaujame – prasidėjo alus, visi dėkoja, kas kam padėjo, šis vakaras labai smagus. Ir rytojaus 300 km tikrai neprailgs. O tada įkrausim savo techniką į laivus,“ – finišu džiaugėsi T.Jančys.
