Lenktynininkas Antanas Juknevičius sako, kad jis kartu su buvusiu savo šturmanu Dariumi Vaičiuliu nemažą savo laiko dalį dabar skiria vien tik Ukrainai. Pokalbio metu pilotas kaip tik buvo atvykęs į karo siaubą patiriančią šalį, kur atgabeno dar keletą visureigių.
Antano Juknevičiaus teigimu, nuo karo pradžios jis su šturmanu Dariumi Vaičiuliu jau surinko daugiau nei 100 tūkstančių eurų, kurie virto labiausiai ukrainiečiams reikalingomis priemonėmis.
„Vežame viską daliniui, kuris kaunasi priešakinėse linijose. To pulko vadu dirba geras Dariaus bičiulis, tai mes į pagalbą jiems įsitraukėme asmeniškai. Jie labai mažai gauna iš tų didžiųjų paramos organizacijų, tad jie mūsų paprašė, kad jiems reikia pikapų, visureigių, šalmų, miegmaišių, karinių batų. Viską superkame, krauname į visureigius ir atvarome jiems į Ukrainą. Viską Lvove perduodame į patikimas rankas ir vėl renkame viską iš naujo.
Dabar perdavėme šešis automobilius, prieš tai buvo dar penki. Prisideda ir mano mechanikai Sinkis su Mantu, kurie ruošia mašinas į frontą. Grįžę vėl rinksime viską dar vienam išvažiavimui. Žinau, kad jau yra vienas automobilis.
O šiaip viskas keliauja pas Darių į įmonės sandėlius, ten viską rūšiuojame, dėliojame ir komplektuojame kelionei. Kai ką gauti jau sunku, tarkime ketvirtos kategorijos liemenes perkame Olandijoje, nes Lietuvoje negalime jų gauti. Kartais tenka palaukti dėl logistikos grandinės“, – kalbėjo Antanas Juknevičius.
Benediktas Vanagas pasakoja, kad per beveik du karo Ukrainoje mėnesius jam su komanda pavyko į Ukrainą nugabenti net pusšimtį transporto priemonių. Į Ukrainą taip pat pristatyta medicininės įrangos ir medikamentų dar už 60 tūkstančių eurų.
Beje, lenktynininkas pastebi, kad pastaruoju metu keičiasi transporto priemonių poreikis. Jau reikia ne tik visureigių ar pikapų, bet ir mikroautobusų.
„Mes turime labai glaudžius kontaktus su tam tikrais kariniais padaliniais. Neatiduodame visko šiaip, bet perduodame į konkrečias ir aiškias rankas. Automobiliai yra skirti specialiosioms pajėgoms, o medicininė pagalba ir įranga – karo ligoninei. Kalbant apie pikapus, visureigius, tai Lietuva, galima sakyti, jau yra iššluota. Likę nebūtinai tinkami ar tinkamos kainos automobiliai. Dabar mes jau žvalgomės toliau.
Pagrindinis dalykas, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas. Kartais matome labai skirtingą žmonių suvokimą, kas yra tvarkingas automobilis. Negalime į frontą siųsti netvarkingų automobilių. Jeigu yra manančių, kad į frontą tiks bet kas, tai tikrai ne.
Beje, jei anksčiau buvo prašoma dyzelinių automobilių, tai dabar tinka ir dyzeliniai, ir benzininiai. Ir jei anksčiau labai reikėjo visureigių, pikapų, tai dabar reikia mikroautobusų. Ten reikia pervežti įrangą, žmones ir mikroautobusai tampa vis labiau reikalingi“, – pasakojo Benediktas Vanagas.
Dakaro ralio lenktynininkas Vaidotas Žala pasakoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje jis ir jo komanda taip pat negalėjo likti nuošalyje. Buvo nuspręsta, kad geriausia parama Ukrainai bus finansinė, todėl Vaidotui Žalai kilo idėja surinkti pinigų Ukrainai paskelbiant aukcioną. Tačiau yra ir kitų iniciatyvų, į kurias įsitraukia ekipa Lietuvoje.
„Prisidėjome finansiškai, nes padarėme aukcioną, kuriame pardaviau pirmąjį savo Dakaro medalį. Tuomet surinkome ir „Blue Yellow“ organizacijai pervedėme 15 tūkstančių eurų. Vėliau iš vieno komandos gerbėjo gavome nemažą pavedimą, tai nupirkome du visureigius. Jie buvo išsiųsti į frontą. Žinau, kad jie nuvažiavo ten, kur reikia.
O šiaip mūsų komandos nariai Ukrainai gelbėja ir individualiai. Mes čia ir su SOS vaikų kaimu, su Ukrainos vaikais bendravome, turėjome renginių. Visi stengiamės prisidėti kaip išmanome. Ne tik finansais, bet ir rankas pridedame ten, kur galime“, – sakė Vaidotas Žala.