„Kartu su PZM prezidentu A. Witkowskiu norime išsklaidyti visus neaiškumus dėl Pasaulio ralio čempionato, kuris 2016-aisiais vėl vyks dviejose šalyse. Specialiai tam ši spaudos konferencija ir yra rengiama. Tai labai didelis ir svarbus renginys Lietuvai, kuriam ruošiamės visus metus, todėl negalime palikti neaiškumų ir tikimės visos automobilių bendruomenės bei žiniasklaidos atstovų artimo bendradarbiavimo“, – kvietime rašė LASF prezidentas.
Pusantros valandos trukusios konferencijos metu intrigos užsklanda buvo pakelta paskutinėmis minutėmis.
Kalbą pradėjęs svečias iš Lenkijos išsamiai pristatė savo šalies pasiekimus ralyje bei kaip buvo rengiami pirmieji „Rajd Polski“ etapai.
Spaudos konferencija labiau priminė Lenkijos etapo reklamą nei dalykinį pokalbį apie galimybes tokį etapą surengti Lietuvoje.
Pasak A. Witkowskio apie teorines galimybes rengti etapą Lietuvoje bus galima kalbėti tik po šių metų etapo Lenkijoje. Sutartis su Tarptautine automobilių federacija (FIA) pasirašyta trejiems metams. Lenkai tikisi šią sutartį pratęsti, todėl labai svarbu gerai pasirodyti rengiant šių bei kitų metų etapus.
Pagrindinis lenkų tikslas yra 2015 metais sutvarkyti lenktynių infrastruktūrą įrengiant FIA reikalaujamą 1 hektaro ploto asfaltuotą aikštelę, skirtą serviso zonai įrengti.
Paprašyti sukonkretinti 2016 metų planus, susijusius su Lietuva, konferencijos dalyviai sakė, kad ralis galėtų prasidėti Lietuvoje ir tęstis Lenkijoje. Lenkijos PZM prezidentas buvo itin atviras ir svajones rengti etapą Lietuvoje kone sudaužė į šipulius: „Kalbėti apie 2016 metų lenktynes yra per anksti. Šiandien pagrindinis klausimas yra 2015 metų etapas. Apie 2016 metus kalbėsime tik po jo, bet pagrindinis dalykas yra tas, kad LASF turi turėti pinigų, jeigu nori rengti etapą Lietuvoje. Lenkija iš to neuždirba, ji net primoka, rengti šias lenktynes yra prestižas ir reklama šaliai“, – sakė A.Witkowskis.
Pasak LASF prezidento G. Furmanavičiaus, minimali suma, reikalinga surengti vienos dienos etapą Lietuvoje, yra 400 tūkst. eurų. WRC etapas pirmą kartą Lietuvoje buvo surengtas pernai, bet sulaukė daug kritikos.
„Šią sumą surinkti įmanoma, turime pasimokyti iš savo klaidų. Jei kas manęs paklaustų, ar antrą kartą reikėtų daryti taip, kaip vyko pirmą kartą, aš taip nedaryčiau“, – klaidas pripažino G.Furmanavičius.
Savo klaidų jam gali ir nebetekti taisyti, nes po kelių savaičių vyks LASF prezidento rinkimai.