V.Žala apie savo dalyvavimą dviejų savaičių maratone pranešė vėliausiai iš lietuvių – rudens pradžioje, kai kiti du vairuotojai buvo žinomi kone nuo 2015-ųjų Dakaro pabaigos.
Su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu jis anksčiau yra važiavęs „Abu Dhabi desert challenge“ savaitės trukmės lenktynėse, o praėjusią vasarą dalyvavo keliuose pasaulio ralio reido taurės etapuose.
Praėjusi vasara buvo ir bandymų metas naujai sukonstruotam automobiliui. Prienuose, Dariaus Biesevičiaus garaže gimęs „SEAT Leon Dakar“ nuo pat pirmojo brėžinio ant popieriaus buvo kuriamas su mintimi startuoti Dakare. Automobilis po kiekvieno ilgesnio testo buvo tobulinamas tam, kad atlaikytų dviejų savaičių išbandymą Pietų Amerikoje.
Prieš išvykdami į Dakarą, „Agrorodeo“ komandos nariai neslėpė, jog nesiekia kautis dėl aukščiausių pozicijų bendroje įskaitoje ar aplenkti kitų lietuvių ekipažų. Jų tikslas – finišuoti.
Starto Dakare šių varžybų naujokui Vaidotui Žalai teko laukti ilgai. Įžanginis greičio ruožas prologas buvo nutrauktas dėl avarijos, „SEAT Leon Dakar“ jo net nepradėjus, o pirmasis „normalus“ greičio ruožas – atšauktas dėl liūties.
Tačiau antrajame greičio ruože V.Žala su S.Jurgelėnu parodė, kad jie ne iš kelmo spirti. Užėmę 42-ą vietą, jie aplenkė ne tik du trečdalius automobilių, bet ir abudu lietuviškus ekipažus, iki tol laikytus akivaizdžiai greitesniais.
„Kiek reikalų ir kiek skausmo buvo tame greičio ruože. Po finišo Saulius kaip lapas nugulė. Galvojau, atsikels ar ne. Sunku buvo suprasti Dakaro koncepciją, kol nepradėjome čia važiuoti“, – emocijomis po sėkmingo finišo dalijosi Vaidotas Žala.
Trečias etapas – 45-a vieta. Vėlgi, fantastika – to iš šio lietuviško ekipažo nesitikėjo niekas. Jeigu lažybų kontoroje prieš Dakarą būtų statymas, kad V.Žalos ir S.Jurgelėno ekipažas po trijų greičio ruožų užims pirmą vietą tarp lietuvių bendroje įskaitoje, to koeficientas būtų turbūt 1:50.
„Šiandien gavom nuo tropinių liūčių iki sausros, dulkės, lietus, tai slidu, tai akmenys, vietomis labai pavojingas ir įdomus ruožas, vietomis – tiesu, kur greitai važiuoti negalime, bet šiaip pusė velnio“, – mintis po greičio ruožo bėrė V.Žala.
Ketvirtame etape prasidėjo problemos. Ketvirtas ir penktas Dakaro etapai buvo pavadinti „maratonu maratone“. Finišavę ketvirtame, lenktynininkai buvo atskirti nuo likusios komandos. Jie turėjo labai mažai laiko paremontuoti automobilį, tą turėjo daryti be mechanikų pagalbos ir tik tais įrankiais, kuriuos vežėsi kartu.
Tiek lipant į kalną, tiek purve ar smėlyje be turbinos ir vieno rato gana sunku finišuoti
Jau ketvirtąją Dakaro dieną „bitute“ pramintam automobiliui pradėjo streikuoti turbina – jai nepatiko aukštikalnės. Žinoma, bėda po vieną nevaikšto – su nepilnai veikiančia turbina nuvažiavę kelias dešimtis kilometrų, lenktynininkai suprato, kad barška vienas pusašis.
„Šiandien korta nekrito. Streikuoja turbina ir galinis kairysis pusašis. Tiek lipant į kalną, tiek purve ar smėlyje be turbinos ir vieno rato gana sunku finišuoti. Nusprendėm važiuoti avariniu režimu, tarsi turistai. Prasikeikėme, bet nėra kitos alternatyvos“, – telefonu kalbėdamas su žurnalistais, sakė V.Žala.
Ketvirtame etape ekipažas dar sugebėjo finišuoti 57-oje pozicijoje, tačiau antrąją maratono dieną, penkto etapo metu, automobilio problemos užgriuvo cunamiu ir lietuviams iki finišo nusikapstyti pavyko tik sutemus ir užimant 96-ą poziciją.
Sugrįžus po „maratono maratone“, mechanikai galėjo pridėti ranką prie „bitutės“ ir suteikti jai ne tik pirmąją pagalbą, bet ir visavertę reanimaciją. Tai atsispindėjo ilgiausiame, net 542 km trukusio Dakaro ralio etape, kur V.Žalos ir S.Jurgelėno ekipažas užėmė 48-ą vietą.
Abu lenktynininkai neslėpė, kad laukia poilsio dienos – nuovargis kasdien važiuojant po kelis šimtus kilometrų itin sudėtingais keliais daro savo.
Septintame etape „bitutei“ vėl prireikė daugiau nei pirmosios pagalbos. Tiksliau, reikėjo jos turbinai – mechanikų burtai nustojo veikti pasiekus 4 km aukštį virš jūros lygio, kur „SEAT Leon Dakar“ 1,9 l dyzelinis variklis, veikdamas be turbinos, buvo „truputį“ negalingas – tiesiame kelyje automobilis tegalėdavo išvystyti 60-70 km/val. greitį.
Tikimės, kad dar tikrai pakovosime ir važiuosime iki pat lenktynių finišo
„Kai nusileidome į mažesnį aukštį, jau pakeliui link poilsio vietos Saltoje, ir turbina, atrodo, pradėjo veikti. Manome, kad techninės bėdos bus susijusios su išretėjusiu oru aukštikalnėse.
Antroje lenktynių dalyje dar bus porą ruožų, kai kilsime į kalnus, tačiau taip aukštai, iki 4 kilometrų ar aukščiau, jau maršrutas nebepakils. Todėl tikimės, kad dar tikrai pakovosime ir važiuosime iki pat lenktynių finišo“, – pasakojo S.Jurgelėnas.
Po poilsio dienos lenktynininkams Dakaro organizatoriai paruošė trijų dienų pragarą, kuriame sudegė ne viena žvaigždė: Sebastienas Loebas ir Carlosas Sainzas būtent šiuose etapuose prarado lyderių pozicijas ir atsisveikino su viltimis iškovoti bent jau prizinę vietą dviejų savaičių Dakaro maratone.
Ne stebuklingai aštuntas etapas prasidėjo ir „Agrorodeo“ komandai. Automobilio turbina sutarti draugiškai nenorėjo, tad „SEAT Leon Dakar“ didžiają dalį laiko dūzgė su minimaliu turbinos indėliu. Nusileidus žemiau, jis pradėjo veikti tinkamai ir ekipažas lėkė beveik iki etapo finišo, buvo pakilę į 55-ą vietą, kol jų nesustabdė dar vienas gedimas – lūžusi vairo traukė.
Kur gauti naują vairo traukę viduryje dykumos? Šią dilemą V.Žala su S.Jurgelėnu sprendė ne vieną valandą, tačiau išspręsti sugebėjo ir 3 val. ryto Argentinos laiku atsidūrė finiše.
Devintame etape – daug kopų ir karščio. Dėl jo varžybos netgi buvo sutrumpintos, nes termometro stulpelis daug kur kildavo virš 40 laipsnių žymos.
Aukšta temperatūra lietuviams buvo sunkiai pakeliama, tačiau varžovams – dar sunkiau. Finišavę 59-oje vietoje, V.Žala su S.Jurgelėnu galėjo išpasakoti storą knygą apie nuotykius, kuriuos jie patyrė tą dieną.
Visų automobiliai tą dieną gedo, visi klimpo smėlynuose, tačiau lietuviai rado gerą balansą tarp greičio ir technikos tausojimo bei pasiekė finišą.
Mechanikams visą naktį praleidus reanimuojant SEAT dar vienam kelių šimtų kilometrų bekelės išbandymui, S.Jurgelėnas kartojo: „Jeigu įveiksim šią dieną, galėsim sakyti, kad finišas jau ranka pasiekiamas“.
Kitiems dviem lietuviškiems ekipažams sunkumų kupina diena buvo sėkminga ir jie abu užfiksavo geriausius asmeninius rezultatus 2016-ųjų Dakare (A.Juknevičius užėmė 17-ą vietą, o B.Vanagas – 21-ą), tačiau V.Žalai šis etapas tapo košmaru.
„Po ilgos agonijos smėlyne mūsų automobilio variklio turbina „numirė“. Mūsų Dakaras, deja, baigtas“, – pranešė Vaidotas Žala.
