Nors tai ir vienintelis ralis čempionate, kada gali išsimiegoti savo lovoje, didžioji dalis trasų driekiasi klasikiniais „Kauno rudens“ greičio ruožais, todėl Vilniaus ralio atmosfera yra labai savotiška.
Trasa ir susipažinimas
Pirmi greičio ruožai „naujesni“, atsiradę vos 2011 metais, o GR 4-8 klasikiniai, šiek tiek pamaišyti ir sudėlioti iš skirtingų gabaliukų. Susipažinti su trasa visus tris kartus – „misija neįmanoma“. Vilniaus ralis pasižymi savotišku pasirengimu lenktynėms – viskas sudėliota taip, kad kuo labiau pavargtum: keliesi 6 ryto, visą dieną leki ruožais neturėdamas kada atsikvėpti, o vakare, 19–20 val. vakaro grįžus namo Renatas (šturmanas) iki išnaktų dar tvarko stenogramas. Net pietų nėra kada pavalgyti – sustojom kaimo parduotuvėlėj, prikišom „bardačioką“ maisto ir ilgesniuose pervažiavimuose komplektavomės sumuštinius…
Nusiteikimas ir motyvacija
Tikslas nr.1: nugalėti ralyje „Vilnius 2012“, iš labai arti pamatyti mero taurę.
Tikslas nr.2: užimti kuo aukštesnę vietą ir iškovoti kuo daugiau taškų čempionate.
Tikslas nr.3: nenuvilti gerbėjų ir būtinai atvažiuoti į finišą!
Ralio eiga
GR1. Kovojom su dulkėmis. Ryte VISIŠKAI nebuvo vėjo, todėl dulkės tvyrojo ore neskubėdamos sklaidytis. Keleto posūkių visai nesimatė, todėl stabdyti laiku buvo sunku. Finiše sužinojau, kad V.Švedas stipriai apgadino priekinį ratą, mačiau kad jį keitė, todėl buvo aišku, kad visa kova dar priekyje.
GR2. Startinis numeris „1“ (V.Švedas) laiku neatvyko į laiko kontrolės punktą, todėl prie starto linijos stovėjau pirmasis. Nors trasoje daug biraus žvyro ant kurio slidu, kelio valymas gerokai mažesnė problema nei stovinčios tirštos dulkės. Tai pats ilgiausias (23,9 km) greičio ruožas, kuris yra ir techniškas, ir sudėtingas. Pačiame jo gale pastebėjau, kad prakirtome galinę kairę padangą… Nepaisant to, prieš artimiausią persekiotoją laimėjome 20 sek. Finiše sužinojau, kad tapome ralio lyderiais. Dar liko labai daug kilometrų – ralis ilgas, todėl džiaugtis nėra kada.
GR3. Jau dedantis šalmus starte pastebėjau, kad priekinė kairė padanga nuleista. Pamatavau slėgį – buvo likę vos 0,7 bar. Nusprendėme važiuoti atsargiai, kad kuo ilgiau išlaikytume sveiką padangą. Ši taktika pasiteisino. Tik pačioje ruožo pabaigoje ratas nusimontavo galutinai ir viename posūkyje vos nelikome griovyje.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vilniaus ralis 2012 |
Deja, nebeturėjome dar vienos atsarginės padangos. Į servisą teko važiuoti su nusimontavusiu ratu, kuris iš pradžių žiauriai vibravo, tada pradėjo luptis ir trankyti viską aplink – duris, sparną, posparnius. Tai buvo labai ilgi 12 km, nes vilkomės 40-50 km/h greičiu, sulig kiekvienu rato apsisukimu girdėdami siaubingą svylančios gumos plakimąsi į ratų arką…
GR4 – 6. Reikėjo pasirinkti optimalų tempą likusioms varžyboms. Po GR5 pamačiau, kad už savęs išlaikyti Saulių Girdauską su „Škoda Fabia WRC“ nereali užduotis, nes greičio skirtumas pernelyg didelis. Važiavome greitai, tačiau rizikuoti nebuvo prasmės.
GR7 – 8. Į startą išvažiavau su trim skirtingom padangom. Niekaip kitaip nepavyko sukomplektuoti ratų, nes tai ratlankiai netiko, tai mišinys, tai padangos būklė. Galinis kairys ratas buvo visai sutriušęs, o dešinys beveik naujas. Per daug į tai dėmesio nekreipiau, tačiau pirmu važiavimu išbandžiau, kaip elgiasi automobilis. Galėjome parodyti geresnį laiką, tačiau iš galinio rato per stabdžių vamzdelį ėmė tekėti stabdžių skystis. Ilgiau pastabdžius, pedalą nuspausdavau „iki dugno“. Ruože, kuriame vidutinis greitis yra 132 km/h tai nėra labai jauki smulkmena.
Finišas
Be galo smagu finiše sulaukti daugelio draugų, kurie nepagailėjo šampano. Šalia trasų taip pat mačiau minias žiūrovų – tikiuosi nenuvylėme.
Labai džiaugiamės rezultatu, nes pavyko užimti 1-ąją vietą savo klasėje ir 2-ąją bendrojoje įskaitoje. Maloni staigmena – Trakų miesto mero įsteigta taurė už laimėtą GR 2!
Išsipildė sena svajonė – laistyti šampaną Vilniaus ralyje! Kitas etapas – Saulės ralis (birželio 16-17 d. Šiauliuose). Mes ten tikrai būsim, taigi, lauksiu ir Jūsų!
Iki pasimatymo!
