Vokietijos DTM žiedinių lenktynių čempionato ypatumai: nuo vokiškos tvarkos iki trasoje skraidančių variklių

Beveik trys dešimtys GT3 klasės automobilių prie starto linijos, dešimtys tūkstančių žiūrovų tribūnose ir tiesioginės varžybų transliacijos visam pasauliui. Vokietijos žiedinių lenktynių čempionatas – tarp stipriausių žemėje. Ko galima išmokti iš DTM, kad ir Lietuvoje lenktynės taptų dar profesionalesnės, aiškinosi į finalinį etapą Hockenheimringe nuvykusi „Ignera & Bio-Circle by Dynami:t“ komanda, rašoma pranešime.
DTM lenktynės
DTM lenktynės / Egidijaus Babelio nuotr.

Įdomiausios lenktynės tos, kuriose vyksta artima kova ir yra daug lenkimų. Vokietijos žiedinių lenktynių čempionatas, visiems geriau žinomas kaip DTM (Deutsche Tourenwagen Masters) būtent tą ir siūlo. Kvalifikacijoje prieš finalinį etapą lyderį nuo 26-oje vietoje esančio sportininko skyrė mažiau, nei 1-a sekundė. Lietuviškose lenktynėse atsilikęs sekunde nuo lyderio dar gali galvoti apie galimybę patekti ant podiumo, o ten – vos daugiau nei sekundė iki greičiausio rato, ir tu starte paskutinis, 27-as.

Kita vertus, bloga startinė pozicija negarantuoja blogo finišo. Kova visų lenktynių metu itin artima ir nuožmi, avarijos – dažnas reiškinys, o dar netikėtumo faktorių įnešantys sustojimai padangoms keistis DTM seriją daro tokia įdomia, kad net po kvalifikacijos lažybose būtų nedrąsu pasirinkti favoritus.

Lėtesnė technika – geresnės lenktynės

Prieš du metus priimtas sprendimas pereiti prie tarptautinės GT3 kategorijos automobilių atgaivino DTM. Iki tol vokiečiai lenktyniavo išskirtiniais, tik šiai serijai sukonstruotais „Class 1“ bolidais. Tai buvo žvėriškai greitos mašinos su 2 litrų turbininiais varikliais, kurie pasiekdavo daugiau nei 600 AG. Vos toną sveriantys automobiliai buvo vieni greičiausių pasaulyje. Ir vieni brangiausių. Vokietija – turtinga šalis su labai stipria automobilių pramone, tačiau ši lenktynių serija tapo per brangi gamintojams. Paskutiniu metu čia lenktyniavo tik „Audi“ ir „BMW“, o trasoje kovodavo vos keliolika dalyvių.

Pernai DTM lenktynėse pasirodė GT3 automobiliai. Galbūt mažiau išskirtinumo Vokietijos čempionatui, bet automobiliai pigesni, techninis reglamentas – griežtas, tad tikėtasi atsigavimo.

„Tokio stipraus DTM čempionato dar nebuvo. Ne išskirtiniai, brangūs automobiliai, o gera kova trasoje sukuria įspūdingas lenktynes. Ir galbūt GT3 technika ne tokia greita, bet lenktynės tapo tikrai smagesnės ir konkurencingesnės. Turime kaip niekada daug komandų ir stiprių vairuotojų“, – sakė Mirko Bortolotti, vairuojantis „Bio Circle“ palaikomos „Grasser Racing Team“ „Lamborghini“.

DTM automobilių parkas atgijo

Automobilių parkas tikrai prasiplėtė. Be „Audi“ ir BMW į DTM sugrįžo „Mercedes-Benz“, „Porsche“, prisijungė „Lamborghini“ ir netgi „Ferrari“. Kadangi tai Vokietijos čempionatas – vokiškos komandos yra palaikomos gamintojų. Savus palaiko ir italų gamintojai, nes lenktynes Vokietijoje stebi visas pasaulis. Technikos parkas tapo kaip niekada platus ir spalvingas, tačiau išliko itin konkurencingas.

Na, o dėl kainos ir greičio galima pasiginčyti. Jie pigesni ir lėtesni už buvusius automobilius, tačiau toli gražu nei pigūs, nei lėti. GT3 klasės mašinos kainuoja nuo pusės milijono, iki milijono eurų, o pagal greitį, tai šiuo metu jie yra greičiausi kėbuliniai sportiniai automobiliai pasaulyje. Greičiau važiuoja tik Le Mano prototipai ir formulės.

GT3 Išskirtinumas – čia automobiliai nėra vienodi. Jie turi skirtingus variklius, įmontuotus skirtinguose kėbulo vietose: BMW ir „Porsche“ – 6 cilindrų agregatus, „Mercedes-Benz“ ir „Ferrari“ – V8, o „Audi“ ir „Lamborghini“ – V10. Jie pasiekia tarp 500-600 AG, o patys automobiliai sveria tarp 1,2 – 1,3 tonos. Nors lenktynių technika visiškai skirtinga, geras techninis reglamentas sulygina jų greitį trasoje. Tą rodo kvalifikacijos rezultatai. O lenktynės – jau visai kita istorija.

Nustebino nenuspėjamumas

Apsižvalgyti į Hockenheimringą nuvykęs lenktynininkas Mantas Matukaitis stebėjosi, kad varžybas gali laimėti bet kas. Žinoma, yra čempionato lyderiai, kurie visada bus kažkur priekyje, tačiau lenktynės tokios artimos ir agresyvios, kad nuspėti baigties net po starto negalima.

„Labiausiai nustebino tai, koks vienodas vairuotojų lygis. Nors automobiliai skirtingi, visi jie kone valandą sugeba važiuoti krūvoje ir vykdyti lenkimus ten, kur pasižiūrėję į Fomulę-1 galvojome, kad lenkti negalima. Ir pati kova labai graži. Vairuotojai tikrai aukšto lygio, geba varžytis itin agresyviai, tačiau pagarbiai“, – įspūdžiais dalijosi „Ignera & Bio-Circle by Dynami:t“ lenktynininkas.

Žinoma, susilietimų sprinte netrūksta. O kai beveik trys dešimtys automobilių važiuoja vienoje krūvoje, menki pasistumdymai gali baigtis liūdnai. Pirmosiose savaitgalio lenktynėse masinėje avarijoje sudužo kone tuzinas automobilių, trasoje mėtėsi varikliai, raudona vėliava sustabdė važiavimus ir valandos laiko lenktynes sutrumpino iki pusvalandžio.

„Dynami:t Energy Racing“ komandą į Hockenheimringą pakvietė partneriai „Bio-Circle Balticum“. Šiemet ekologiškų valymo skysčių gamintojas ne šiaip sau prisijungė prie „Lamborghini“ automobiliu važiuojančios komandos Lietuvoje. Motininė kompanija Vokietijoje taip pat dalyvauja lenktynėse, glaudžiai bendradarbiaudama su „Grasser Racing Team“. Stebėti būtent jų pasirodymo finaliniame DTM etape nuvažiavo lietuviai.

Iš profesionalų verta pasimokyti komandiškumo

Nors keturis „Lamborghini Huracan GT3“ automobilius prižiūrinčiai komandai šis savaitgalis nebuvo itin palankus (du sudaužyti automobiliai, dėl čempiono titulo kovojęs jų vairuotojas Mirko Bortolotti nebaigė lenktynių), lietuviai sako išmokę daug.

„Mes pasimokėme komandiškumo. Kiekvienas komandos narys čia vienodai svarbus. Ne laiku mechanikui nukritusi rato veržlė gali lemti, ar tu būsi DTM čempionas, ar iškrenti iš kovos dėl titulo. Tačiau niekas nieko nekaltina ir nebado pirštais. Juk klysta ir geriausi“, – sakė Mantas Matukaitis.

Tuo tarpu „„Ignera & Bio-Circle by Dynami:t“ komandos vadovas Mindaugas Valiūnas visų lenktynių metu budėjo „Grasser Racing Team“ garaže, komandos inžinierių kambarėlyje. Sėmėsi patirtį iš brangiai apmokamų profesionalų, tačiau ką pasisėmė – nedetalizavo.

„Nors čia – valandos sprintas su privalomu sustojimu, aš vis vien pamačiau įdomių idėjų, kurias kitame sezone galėsime išbandyti ilgų nuotolių lenktynėse. Strategija lenktynėse gali padaryti labai daug, tad kiekvienas strategas laikosi ją sau. Džiaugiuosi, „Bio-Circle“ partneriai noriai dalijosi išmintimi ir patirtimi. Aišku, buvome svečiai, ne varžovai,“ – nusišypsojo Mindaugas.

VIDEO: Huge Crashes at the Showdown | Highlights DTM Race 1 - Hockenheimring | DTM 2022

Kokias pamokas galėtų gauti Lietuvos automobilių sportas?

Ko iš DTM gali išmokti automobilių sportas Lietuvoje, ir ar yra galimybių mūsų šalies ar Baltijos šalių čempionatui pasiekti tokį lygį? Praktiškai ne. Vokietija – didelė rinka, kurioje lenktynių matomumas yra kito lygio, tad komandos žaidžia visai kitokiais biudžetais. Mantas Matukaitis nusistebėjo, kad nežiūrint į didelius sunkvežimius ir moderniai įrengtus garažus didžiosios Lietuvos komandos dirba labai panašiai.

„Pasimokyti galėtumėme vokiškos tvarkos. Lenktynėse yra labai svarbu, kad visiems viskas būtų aišku, ir būtų kuo mažiau vietos interpretacijoms“, – sakė Mantas Matukaitis.

Geras techninis reglamentas turi užtikrinti, kad automobiliai būtų konkurencingi. Aiškios taisyklės ir griežta jų priežiūra užtikrina gerą ir teisingą kovą. Tai patinka vairuotojams, tai patinka ir žiūrovams. Didėjant žiūrovų dėmesiui populiarėja ir pačios lenktynės. Į jas įsitraukia ir daugiau verslo, komandos gali sau leisti įsigyti geresnę techniką. Tokioje mažoje rinkoje, kaip Lietuva automobilių sportas yra pakankamai stiprus. Tačiau pasak sportininkų – stiebtis visada yra kur.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis