Pirmasis „Rally Utena“ finišo liniją kirtęs Rusijos atstovas Aleksandras Lukianiukas nedalyvauja Lietuvos ralio čempionato įskaitoje, todėl jo rezultatas į mūsų šalies pilotų rezultatų suvestinę nepatenka. Tuo metu Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku pratesė pergalių seriją. Vertindamas neseniai Latvijoje vykusiame „Talsi“ ralyje iškovotą pergalę su šio savaitgalio laimėjimu Utenoje, kaunietis lenktynininkas teigia, kad šįkart kova pareikalavo daugiau jėgų.
„Lenktynės buvo išties nelengvos. Tai matosi vien pažiūrėjus į prakaitu permirkusius drabužius. Veiksmas prasidėjo dar ketvirtadienį, kuomet susipažinome su trasa. Trys dienos, praleistos automobilyje – tai jau šis tas. Buvo daug dulkių, karščio, o ir greitis dominavo tikrai nemažas. Kai didžiąją lenktynių dalį važiuoji arti 200 kilometrų per valandą ribos, o siaurėjančiame kelyje negali atleisti akceleratoriaus pedalo, nes tai yra lenktynės, tuomet galvoje iškyla savotiškų apmąstymų, ką aš čia veikiu ir ar man tikrai viso to reikia? Bet tuomet automobilis pakyla į orą, nebelieka laiko pašalinėms mintims ir imi galvoti, kaip teisingai po tramplino jį nutupdyti ant kelio, – mintimis apie varginančias, bet pergalingai pasibaigusias lenktynes dalijasi V. Švedas.
Pašnekovas pripažįsta, kad šįkart ne jo ekipažas laimėjo ralį, bet didžiąją varžybų dalį dominavęs uteniškis Martynas Samsonas jas pralaimėjo. Trasoje pavijęs po avarijos išlaužtu ratu šalikelėje sustojantį varžovų automobilį, V. Švedas teigia iškart pakeitęs savo lenktynių strategiją ir pasirinkęs saugų tempą finišui pasiekti. Juolab kad lenktynininkas pagrindiniu savo prioritetu šiame sezone laiko siekį susigrąžinti Lietuvos ralio čempiono vardą.
Turiu pripažinti, kad šįkart neturėjau veiksmingų ginklų ar vaistų prieš Martyno Samsono greitį važiuojant jo namų „aikštelėje“.
„Nemėgstu laimėti tokiais būdais, kai varžovai pasitraukia iš lenktynių. Kur kas maloniau iškovoti pergalę lenktyniaujant trasoje. Turiu pripažinti, kad šįkart neturėjau veiksmingų ginklų ar vaistų prieš Martyno Samsono greitį važiuojant jo namų „aikštelėje“. Galėjau pakonkuruoti viename ar kitame greičio ruože, bet važiuoti taip tiksliai ir greitai visą ralį, deja, tikriausiai nebūtų pavykę. Tačiau sporte taip jau yra, kad kartais tas greitis gali būti per didelis ir ne visai paskaičiuotas. Apmaudu dėl jo nesėkmės, nes pats puikiai žinau tą jausmą, kai tenka pralaimėti dėl avarijos ar gedimo“, – sako V. Švedas.
Anot jo, pirmi trys šių metų Lietuvos ralio čempionato etapai parodė, kad pajėgių lenktynininkų gretos plečiasi ir konkurencija auga. Čia V. Švedas išskyrė sparčiai tobulėjančio Vaidoto Žalos pasirodymą Utenoje, kuomet pirmą ralio dieną dėl gedimo pasitraukęs lenktynininkas šeštadienį vėl stojo į startą, nors ir nebeturėjo jokių vilčių siekti aukštų rezultatų.
Tikiu, kad bent truputį tų gerų emocijų jaučia ir mūsų sirgaliai bei rėmėjai, kuriems drauge su Žilvinu esame dėkingi už palaikymą
„Kai baigi lenktynes su tokiu pačiu automobiliu, kokiu startavai, o rankose dar laikai taurę, negali nesidžiaugti. Iš trijų šiųmečio čempionato etapų dviejuose iškovojome pergales, žiemos ralyje buvome treti. Regis, kad kryptingai artėjame savo tikslo link. Jei anksčiau maždaug tokiu sezono metu vydavomės varžovus, tai šiemet esame priekyje ir tai išties džiugina. Tikiu, kad bent truputį tų gerų emocijų jaučia ir mūsų sirgaliai bei rėmėjai, kuriems drauge su Žilvinu esame dėkingi už palaikymą“, – po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo V. Švedas.
Žvyro dangą savo stichija vadinantis ralio meistras su nekantrumu laukia po dviejų savaičių vyksiančio „Žemaitijos ralio“, kurį jis yra laimėjęs jau penkis kartus. Po to V. Švedo ir Ž. Sakalausko kalendoriuje seks dar viena didelė ralio šventė Zarasuose – „300 Lakes Rally“ rugpjūčio 7-8 dienomis.
