Lenktyniniuose automobiliuose įprastai diegiamos pačios naujausios technologijos. Jie kuriami nekreipiant dėmesio į kainą – pasaulio čempiono titulas yra kiekvieno gamintojo svajonė, kurią įkūnyti sugeba toli gražu ne visi.
Tiesa, gali kilti klausimas, kokia prasmė gamintojui išleisti milžiniškas krūvas pinigų azartiškiems pasivažinėjimams. Kai kas atsakys, jog tai vienas iš rinkodaros kanalų, bet toli gražu ne didžioji visuomenės dalis yra autosporto gerbėja.
Viena pagrindinių ir dažnai viešai neskelbiamų gamintojų priežasčių dalyvauti tokiuose čempionatuose yra galimybė kurti ir tobulinti įvairias technologijas, kurios paskui būna taikomos masinės gamybos automobiliuose. Ar gerai jiems tai sekasi, atsispindi ir lenktynių rezultatuose.
Sebastienas Loebas ir jo fenomenas
Štai vienas žymiausių pasaulio lenktynininkų prancūzas Sebastienas Loebas net devynis Pasaulio ralio čempionatus laimėjo vairuodamas „Citroën“ automobilius. Pirmąsias tris pergales jis iškovojo dar su „Citroën Xsara WRC“, dar keturias – su „Citroën C4 WRC“ ir dvi likusias – su „Citroën DS3 WRC“.
Beje, bene stabiliausiai iki šiol siekti rezultatų sekėsi būtent prancūzams – tiek kalbant apie vairuotojų tautybę, tiek apie automobilių gamintojus. Daugiausia Pasaulio ralio čempionato etapų per visą jo istoriją yra pavykę laimėti prancūzų kilmės vairuotojams – iš viso nugalėta net 201 ralyje.
Ta pati vėliava puikuojasi ir automobilių gamintojų statistikos lentelėje – net 102 ralio etapus greičiausiai įveikė „Citroën“ automobiliai, o artimiausias varžovas turi dešimčia pergalių mažiau. Beje, šis prancūzų gamintojas buvo neprilygstamas net 1 567 greičio ruožuose.
Pergalė susideda iš daugybės dedamųjų
Svarstydamas apie kai kurių gamintojų ilgalaikę sėkmę lenktynių trasose, automobilių istorijos bendrovės „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pabrėžia, kad į šią formulę patenka labai daug kintamųjų: „Turbūt vieno labai trumpo ir aiškaus atsakymo nėra. Galutinį rezultatą sudaro bendras visų įdirbis – reikia ir gabaus vairuotojo, ir inovatyvių inžinerinių sprendimų, gerų strategų, ir, kalbant apie WRC, gero šturmano.“
Tiesa, M. Buzelis pamini ir kai kuriuos biurokratinius procesus bei iš to atsirandančias galimybes inžinieriams pasitelkti fantaziją.
„Komandoje reikia gerai reglamentą analizuojančių žmonių – istorijoje daug pavyzdžių, kai taisyklėse buvo palikta vietos interpretacijoms. Vienus ar kitus techninius sprendimus skirtingos komandos suprato savaip ir dėl to gudresni inžinieriai išpešė daugiau naudos“, – prisimena pašnekovas.
Apie galimybę inžinieriams parodyti visus savo sugebėjimus byloja ir kai kurie technologiškai pasižymėję ralio automobiliai. 1999 metais dvi pergales prancūzas Philippe’as Bugalski iškovojo su „Citroën Xsara Kit Car“ – tai buvo priekiniais ratais varomas ralio bolidas su dviejų litrų darbinio tūrio varikliu, kuris išvystė net 340 arklio galių.
Šią galią į priekinius ratus perduoti padėjo sudėtingos konstrukcijos diferencialas. Tokia galia iš dviejų litrų variklio dar ir šiandien gali pasigirti retas karštasis hečbekas.
Su kiek naujesniu „Citroën Xsara WRC“ 2002 metais S. Loebas nuskynė savo pirmąjį pergalę Pasaulio ralio čempionato etape. Šis automobilis jam padėjo pelnyti tris pasaulio čempiono titulus. Inžinieriaus Jeano-Claude’o Vaucard’o sukurtas „Xsara WRC“ iš viso laimėjo 32 Pasaulio ralio čempionato etapus iš 58, kuriuose startavo.
Pirma išbandoma trasose, vėliau atsiranda gatvėse
„Automobilių sportas gamintojams padeda identifikuoti pasiteisinusius sprendimus ir tada tik laiko klausimas, kada technologija bus pritaikyta kasdienėse transporto priemonėse. Anglies pluoštas vis dažniau naudojamas tam tikrų komponentų gamybai, aliuminis – kėbulo detalėms. Mažesnis svoris ne tik gerina dinamines savybes, bet ir mažina degalų sąnaudas, taršą bei gerina patikimumą“, – apie gamintojų eksperimentus automobilių sporte pasakoja M. Buzelis.
Tęsdamas apie praeityje pasirodžiusius ryškesnius pavyzdžius, kai sporte naudotos technologijos rado vietą kasdieniuose automobiliuose, pašnekovas pirmiausia prisimena trumpai gyvavusią, bet didelį įspaudą ralio istorijoje palikusią B grupę.
„Pirmas toks į galvą šaunantis pavyzdys – visų varančiųjų ratų sistema. B grupės ralio laikais „Audi“ parodė tokios technologijos pranašumą. Iki tol visi varantieji ratai buvo tik ūkiškuose visureigiuose aptinkamas atributas. Panašiai ir su kitomis technologijomis. Keli pavyzdžiai: robotizuotos pavarų dėžės su pavarų perjungimo mentelėmis už vairo arba egzotiškesnės medžiagos į serijinius automobilius perkeltos iš sportinių modelių“, – vardija M. Buzelis.
Ralio „prieskonių“ galima rasti ir dabar gaminamuose naujuose automobiliuose. Štai „Citroën“ C4 bei C5 modeliuose montuojami amortizatoriai su progresiniais hidrauliniais slopintuvais technologiškai labai artimi naudojamiems ralio automobiliuose.
Tiesa, tokia technologija leidžia bolidui neprarasti kontrolės, kai jis nusileidžia peršokęs tramplinus, o gatvėms skirtuose modeliuose ši sistema padeda komfortiškiau įveikti didesnius kelio nelygumus ir išvengti grubaus smūgio, juntamo amortizatoriams pasiekus savo eigos limitą.
Ateityje – naujos ir žaliosios technologijos
Kalbėdamas apie tai, ko galima tikėtis ateityje stebint šiandieninį ralį, M. Buzelis pamini su ekologija susijusias technologijas ir pažymi, kad šia kryptimi labai užtikrintai juda ir ralio organizatoriai.
Taip pat dalį tik dabar ralyje pradėtų taikyti technologijų jau kurį laiką galima aptikti ir gatvėse: „Didžiausia naujovė šių metų WRC sezone – hibridiniai agregatai. Komandos privalo naudoti elektros motorus, kurie suteikia papildomos galios vidaus degimo varikliams. Ši technologija jau sėkmingai diegiama pramonėje, masinėje gamyboje.“
Tiesa, gerokai didesnė naujovė, ateityje galinti pakeisti automobilių naudojimą, yra biodegalai. Juos komandos privalo pilti į sportinius automobilius. Tai, beje, jau ne tik automobilių, bet ir degalų gamintojų rūpestis.
„Kita svarbi naujovė, apie kurią rečiau užsimenama, – biodegalai. Jeigu degalų gamintojams tikrai pavyks sukurti ekologiškus degalus, kurių degimo metu į aplinką išmetamų teršalų kiekis sumažės kelis kartus, visiems iškils klausimas: kodėl į šią sritį susitelkta tik dabar? Jeigu ekologiškų degalų kaina būtų įkandama, jie būtų geresnis pakaitalas automobilių pramonėje nei elektra“, – apie naujoves ir jų ateitį kalba M. Buzelis.
