Žiūrovai galėtų išvardinti dešimtis dalykų, dėl ko jiems patinka stovėti pusnyse ir stebėti pro šalį lekiančius automobilius, tačiau pagrindinė priežastis – žiemos ralis yra visiškai kitoks nei vasaros.
Pagrindinius ralio žiemą ir vasarą skirtumus įvardyti sutiko 2014-ųjų metų sezone, bendroje įskaitoje trečią poziciją iškovojęs lenktynininkas Giedrius Notkus. Panevėžietis atskleidė, kad žiemos ralis jam – vienos mėgstamiausių varžybų, kurios spinduliuoja savotišku žavesiu.
„Didžiausias ir pats svarbiausias skirtumas tarp vasaros ir žiemos ralio – padangos. Su vasarinėmis padangomis gatvėmis juk nevažinėjame. Taip pat ir ralyje – norint gero sukibimo, reikia kokybiškų, tvirtų, gerų ir naujų padangų. Žieminės padangos yra daug siauresnės nei vasarinės. Su specialiomis dygliuotomis padangomis galime išvystyti netgi didesnį greitį nei vasarą ant žvyro. Žiemą automobilis daug lengviau įsibėgėja. Ypač jei kelias padengtas ledu. Pasitaiko atkarpų, kur žiemą pasiekiame ir 200 km/val. greitį“, - pasakoja lenktynininkas G.Notkus.
G.Notkaus teigimu, Lietuvoje žiemos raliams sportininkai renkasi dviejų tipų, 16 colių skersmens padangas – kryptines ir asimetrines. Kiekvienoje padangoje – daugiau nei 300 dyglių. Eglutės formos kryptinės padangos skirtos daugiau snieguotam keliui. Padanga geriau išmeta sniegą, paprastai sakant – valosi. Asimetrinė padanga geriau dirba greituose, kietos dangos greičio ruožuose. Ji pasižymi geresne šonine atrama. Tuomet padanga ne taip smarkiai „plaukioja“.
Dygliai taip pat būna skirtingų ilgių. Kai sniego daugiau – efektyviau veikia ilgesni, 8 milimetrų ilgio dygliai, kurie per purų sniegą pasiekia kietą pagrindą. Jei sniego mažiau – naudojamos padangos, kurių dygliai milimetru trumpesni. G.Notkus tvirtina, kad padangų pasirinkimas varžyboms – tarsi loterija, nes sunku prognozuoti, koks oras bus ralio metu. Dėl to serviso zonoje privaloma turėti abiejų tipų dygliuotas sportines padangas.
G.Notkus sako, kad dažniausiai žiemą automobilyje vežasi ne vieną, o du atsarginius ratus. Anot sportininko, pastaruosius penkerius metus nebuvo žiemos ralio, kad jis finišuotų nepakeitęs nė vieno rato. Padangos nuo ratlankio nusimontuoja dėl šoninių smūgių į sušalusį gruntą ir kelkraščius.
Lenktynininkas vardija ir daugiau aspektų, kuriais žiemos ralis skiriasi nuo vasaros sezono metu vykstančių lenktynių. Varžyboms žiemą kitaip reguliuojamas ir automobilis, pakaba, variklis.
Jei mišinys bus per liesas, gali išlysti „Geniukas Vudis“. Mes taip vadiname švaistiklį
„Žiemą oras šaltesnis, todėl kitaip reguliuojami amortizatoriai. Juos reikia pritaikyti prie kelio dangos, kitokio važiavimo stiliaus. Variklis žiemą taip pat sureguliuojamas taip, kad optimaliai dirbtų gaudamas šaltą orą. Jei degalų ir oro mišinys bus blogai sureguliuotas, gali atsirasti problemų su varikliu. Jei mišinys bus per liesas, gali išlysti „Geniukas Vudis“. Mes taip vadiname švaistiklį“, - tęsia G.Notkus.
Taip pat žiemą naudojama kitokia alyva, skirta varikliui, pavarų dėžei, galiniam reduktoriui. Žieminė alyva ne tokia tiršta lyginant ją su naudojama šiltuoju metų laiku.
Žiemą skiriasi ir sportininkų apranga, tačiau dauguma lenktynininkų, turinčių mažesnį biudžetą, visą sezoną lenktyniauja vilkėdami tokią pačią aprangą ir avėdami tuos pačius batus.
„Lietuvoje daug dėmesio žieminei ir vasarinei aprangai nėra skiriama. Mes automobilyje visada turime striukes ir kepures, kad sustojus nereikėtų kalenti dantimis. Esame įsigiję ir veltinius batus. Juos apsiauname tiesiai ant sportinių batelių. Pasaulinio lygio lenktynininkai žiemą naudoja storesnius kombinezonus, šturmano avalynė būna žieminė, storesniais padais. Žinoma, viskas turi būti homologuota, bet kokių batų iš prekybos centro neapsiausi. Automobilyje vežamės ir kastuvus, abiems ekipažo nariams po vieną, kad užklimpę galėtume lengviau išsikapstyti iš sniego. Vasarą viso to nereikia“, - vardija skirtumus Giedrius Notkus.
Dar viena problema, sportininkus dažniau užklumpanti žiemą nei vasarą – rasojantys langai. Giedrius Notkus sako, kad didelių gudrybių čia nėra. Tiesiog reikia užtikrinti, kad automobilyje nebūtų drėgmės ir savo darbą tinkamai atliktų salono ventiliatorius.
„Visi žino, kad langai nerasoja tuomet, kai išvakarėse nevartojami svaigieji gėrimai. Žinoma, juokauju. Jei rimtai, tai yra specialus skystis, kuriuo purškiamas stiklas. Jis neleidžia langams rasoti. Jei yra galimybė, automobilį prieš varžybas reikėtų laikyti šiltoje patalpoje, kur nėra drėgmės. Jei gerai veikia ventiliacija, oro srovė pučia į stiklą, didelių problemų tuomet neturime. Ar ventiliatoriai naudojami standartiniai, ar supaprastinti, priklauso nuo to, kokiai grupei skirtas lenktyninis automobilis ir kokius pakeitimus leidžia reglamentas“, - aiškina sporto meistras G.Notkus.
Kartais šaltis sukelia keblumų norint užvesti šaltą automobilio variklį. Lenktyninių automobilių agregatai būna sureguliuoti taip, kad maksimaliai dirbtų jau sušilę, todėl šaltą žiemą kartais tenka imtis ir gudrybių.
„Užvesdami automobilį naudojame papildomą skystį, kurį purškiame į įsiurbimo kolektorių ar oro filtrą. Šis purškalas, į variklį keliaujantis kartu su oru, yra degus, todėl palengvinamas užvedimas. Jei ir tai nepadeda, tada penkis kartus aplink Uteną prikabinti buksyravimo lynu važinėjamės“, - juokiasi lenktynininkas.
Kad žiemos ralio iššūkis yra ne tik pasikeitusi kelio danga, bet ir kitokios oro sąlygos, pritaria ir Lenkijos ralio čempionate praėjusį sezoną lenktyniauti pradėjęs Dominykas Butvilas.
Anot lenktynininko, galima tikėtis sniego, šlapdribos, arba gero šaltuko bei saulės. Visi variantai gali tapti savotišku iššūkiu vairuotojams. „Subaru Poland Rally Team“ komandos atstovas prisimena 2012-uosius, kai kartu su Renatu Vaitkevičiumi papuolė į kuriozišką situaciją dėl užšalusio priekinio stiklo.
„Ralio diena buvo graži, kiek apsiblausęs rytas pavirto skaidria, saulėta diena. Tam, kad stiklai nerasotų, visuomet pučiame šiltą orą į langą. Viskas ėjosi kaip iš pypkės, kol viename greičio ruože pastebėjau, kad mano matymo laukas vis siaurėja ir siaurėja. Susikaupęs iš pradžių to net nepastebėjau, tačiau pajutau, kad važiuoti tampa vis mažiau komfortiška.
Ruožo pabaigoje supratome, kad mūsų priekinis stiklas yra beveik pilnai užšalęs. Viena vėdinimo angos sklendė pilnai užsidarė, užstrigo ir ant stiklo oro išvis nebepūtė. Prieš ruožą, iš vidaus nugramdęs leduką vos už kelių kilometų vėl vos galėjau kažką matyti. Faktas, kad buvo saulėta, viską dar pablogino. Saulei nušvietus stiklą, jis ima blizgėti ir tampa išvis nepermatomas. Tie keli ruožai buvo patys sunkiausi mano žieminių ralių istorijoje. Dabar jau turime šildomą priekinį stiklą, kuris padeda kovoti su rasojimu lietinguose raliuose ir užšalimu žiemą“ , - ralyje įgyta patirtimi dalijosi Dominykas Butvilas.
Šis straipsnis buvo publikuotas "Halls Winter Rally" žurnale
