Kad ir koks būtų atsakymas, išvada peršasi viena: kartą į metus vykstanti ralio fiesta – tai proga ne vien lenktynininkams, bet ir žiūrovams pademonstruoti, kaip gerai jie pasiruošė ir kokius namų darbus atliko. Pasaulyje tai savotiškas ritualas, kadangi ralio žiūrovai – unikali automobilių sporto fanų kategorija, kur kaip niekur kitur galima tapti varžybų dalimi.
Ralis tai ne žiedinės lenktynės kur varžosi raketos ant ratų, o tikri automobiliai tikruose keliuose.
„Ralis tai ne žiedinės lenktynės kur varžosi raketos ant ratų, o tikri automobiliai tikruose keliuose. Čia fanai yra arčiausiai veiksmo“, – teigia Simonas Longas, anksčiau dirbęs su WRC viešaisiais ryšiais.
Vienas iš geriausių pavyzdžių – WRC Švedijos ralis. Jame santūrieji Skandinavai atsiskleidžia visiškai naujame vaidmenyje. Geriausių pasaulyje ralio meistrų lopšiu tituluojamų Švedijos, Suomijos ar Norvegijos sirgaliai į ralį išsiruošia tarsi į nacionalinę šventę. Kukliausi iš jų pasiima bent po savo šalies vėliavą, o drąsiausi – patys tampa vėliavomis arba tarsi iš žurnalo nužengusiais lenktyninių komandų atributikos modeliais. Tai, be abejo, prideda motyvacijos ir pasitikėjimo vietiniams herojams. Todėl perfrazuojant įžymųjį posakį, galima drąsiai teigti, jog namų etape padeda ir sienos: tai šalia greičio ruožo tarsi siena sustojusi marga sirgalių armija.
Kol ekipažai kovoja dėl kiekvienos sekundės, nuo Skandinavų neatsilieka ir kitų šalių atstovai. O kas geriau moka švęsti nei pietiečiai? Pradedant Meksikos ir Argentinos fanais, pasidabinusiais įvairiaspalvėmis kaukėmis, baigiant Ispanijos ralio gerbėjais. Šie tarsi iš stadiono tribūnų palaikomiems ekipažams skanduoja šūkius, netrukus tapsiančiais raktu į pergalę. Nors oficialios statistikos nėra, tačiau greičiausiai karnavalinių rūbų ir nacionalinės atributikos pardavimai garsiausius etapus rengiančiose valstybėse išauga ne prasčiau nei prieš didžiąsias metų šventes.
Ralio gerbėjai unikalūs ne tik trasose. Pavyzdžiui, suomiai yra sukūrę du himnus, skirtus palaikyti savo dievuką – keturiskart pasaulio ralio čempioną Tommi Makineną, kuris trasose karaliavo maždaug prieš 20 metų. Įvairiausių ralio himnų, dainų ar skanduočių yra sukūrę, ko gero, kiekvienos šalies sirgaliai.
Jei manote, kad Baltijos šalys šių tradicijų neturi, tai smarkiai apsirinkate. Nors ir nedideliais tempais, tačiau originalios varžybų tradicijos atkeliauja ir pas mus.
Taip pat skaitykite:
Pavyzdžiui, Estijoje vykusiame Saremos ralyje galima buvo sutikti Velykinių kiškių ar net visus pasakos apie Raudonkepuraitę herojus. Tiesa, tąkart šalia trasos tranzavusios Raudonkepuraitės pavežti nesustojo nei vienas ekipažas, bet greičiausiai tik dėl to, kad to daryti neleidžia ralio taisyklės. Lietuvoje šiemet sausio 30 – 31 dienomis Utenos apylinkėse vykstantis festivalis „Halls winter Rally“ taip pat turi linksmas tradicijas.
Apie ralio stebėjimo tradicijas Lietuvoje plačiau skaitykite žurnale „Auto Bild Lietuva“ vasario menėsio nr. 2, kuris pasirodys sausio 23d.
