Juodos spalvos bortas, tamsios, grėsmingai vėjyje plazdančios burės – nepastebėti laivo tiesiog neįmanoma, ryškus, griežtas įvaizdis atkreipia varžovų dėmesį tiek vandenyje, tiek ant kranto.
„Jei laivui būtų galima suteikti žmogaus charakterį, „Ambersail 2“ vadinčiau veržliu, drąsiu, griausmingai artėjančiu priešininku“, – sako dizainerė Giedrė Jaronytė.
Būtent ji tokį laivo charakterį ir suformavo – maždaug prieš trejus metus savo idėjomis „aprengė“ iki tol visai kitaip atrodžiusį išskirtinį „Volvo Ocean 65“ laivą, jos rankose gimė vizualus „Ambersail 2“ apipavidalinimas.
„Jei kas prieš kokį dešimtmetį man būtų pasakęs, kad kursiu dizainą tokiam neeiliniam laivui, kaži, ar būčiau patikėjusi. Tai lyg svajonė, apie kurią buvo net nedrąsu pagalvoti. Tačiau gyvenimas kartais užplukdo ant pačios netikėčiausios bangos“, – 15min sako „Ambersail 2“ dizainerė G. Jaronytė.
– Giedre, kaip nutiko, kad ėmėtės laivo dizaino? Ir dar ne bet kokio – didžiausios, moderniausios ir greičiausios lenktyninės jachtos, – tokie projektai ne kasdien pasitaiko!
– Buriuoju jau 12 metų. Taip jau būna su tuo vėju... Įsisuko jis mane ir į buriavimą, ir į dabartinę veiklą. Gyvenau Klaipėdoje, prie jūros, todėl natūraliai įsitraukiau į įvairius buriavimo, marinistinius projektus. Galiausiai prieš maždaug penkerius metus sulaukiau Lietuvos buriuotojų sąjungos pasiūlymo prisijungti prie Kuršių marių regatos įvaizdžio. Taip viskas prasidėjo... O jau vėliau atsirado ir šis pasiūlymas – sukurti dizainą „Ambersail 2“ laivui.
– „Ambersail 2“ – neeilinis laivas. Sukurti jam „rūbą“, tai ir sukurti charakterį. Ką jums reiškia tapti tokio lenktyninio laivo dizainere? Juk tam tikra prasme jūs – lyg laivo krikštamotė.
– 20 metų dirbu su įvairių prekių ženklų kūrimu, bet patirtis sukurti identitetą aukščiausio lygio sportinei jachtai, kuri žinoma visame pasaulyje – be abejonės išskirtinė.
Pamenu, kai pirmą kartą savo kompiuteryje atsidariau „Volvo Ocean 65“ laivo darbinius brėžinius, ilgą laiką tiesiog žiūrėjau į juos ir negalėjau patikėti, kad dirbsiu su visa šia medžiaga. Bet euforija palaipsniui praėjo ir jau tuomet užgulė milžiniška atsakomybė.
Kalbant apie emocijas, tai visi jachtos dizaino realizavimo etapai man buvo tikrai jaudinantys ir kiekvieno laukiau kaip kokių Šv. Kalėdų. Kolegos, bičiuliai siuntė nuotraukas, kuriose matyti kaip klijuojami bortai, stebėjau kaip laivas, žingsnis po žingsnio, virsta tuo, ką buvau numačiusi. Po to jautri akimirka, kai jį jau paruoštą leidžia į vandenį. O pirmą kartą gyvai „Ambersail 2“ pamačiau Barbadose, prieš pirmąsias šio laivo varžybas. Pasisveikinau kaip su bičiuliu ir susigraudinau iki ašarų.
Turiu su šiuo laivu ypatingą ryšį – tik jo ir mano.
– Turėjote kada tokią svajonę, kad, štai – vieną dieną papuošite neeilinį laivą, kursite jo dizainą?
– Oi, ne, laivo apipavidalinimas man buvo tarsi nepažįstami vandenys. O ir „Volvo Ocean 65“ – ne šiaip balta jachtutė, kurią kasdien galime pamatyti Klaipėdoje ar Nidoje. Tai viena iš 8 tokių pasaulyje, „one design“ klasės, įspūdingų gabaritų jachta, dalyvaujanti garsiausiose regatose aplink Žemės rutulį, kurių su didžiuliu nekantrumu laukia ir stebi milijonai žmonių. Ar galima apie tai svajoti? Kartais pati savęs klausiu. Bet, matyt, galima.
– Kokia buvo šio kūrybinio kelio pradžia, nuo ko viskas prasidėjo? Kaip apskritai vyksta laivo apipavidalinimo darbai – papasakokite plačiau.
– Laivo pavadinimas „Ambersail 2“ buvo patvirtintas gavus pirmojo „Ambersail“ sutikimą. Todėl natūraliai kilo mintis pratęsti gintarų simbolikos idėją – norėjosi įprasminti laivo pavadinimą, sukurti naują jo versiją.
Kaskart imdamasi naujo objekto domiuosi, kas panašaus buvo kurta anksčiau – tai padeda suprasti šios dienos aktualijas, madas, pamatyti, kokios idėjos gali būti originalios, o kurių – geriau negvildenti. Kuriant „Ambersail 2“ ieškojau naujo, nematyto spalvų derinio – dviejų vienodų ar panašių laivų toje pačioje laivų klasėje negali būti.
Mano įkvėpimu tapo grafinės struktūros kasdienėje aplinkoje. Stebėjau įvairius objektus, kurių natūrali būtis sukuria kažkokį grafinį ritmą. Stebint nuogus medžius matome harmoningą šakų raizginį. Tuomet įsivaizduodavau kas būtų tą grafinį raizginį užnešus ant laivo borto ar burių. Ir taip su daugeliu pastebėjimų – dekonstravau tuos vaizdinius, žaidžiau dydžiais, transformavau ieškant pritaikymo naujai formai, kompozicijai. Taip po truputį gimė visuma.
Kažkiek procese pagelbėjo ir mūsų buriuotojai, dalyvavę daugybėje pasaulinių regatų – jie tokius laivus jau anksčiau buvo matę iš arti.
– Ką jie sakė? Kokios buvo jų įžvalgos?
– Labai jaudinausi dėl dizaine dominuojančios juodos spalvos. Galvojau, buriuotojai nušvilps – palyginti su prieš tai buvusio laivo koloritu, šis ėjimas buvo gana radikalus.
Pamenu tokį momentą – dar eksperimentų pradžioje, kai pati svarsčiau, ar čia teisingu keliu einu, Linkus (kapit. Linas Ivanauskas, – red.) išprašė, kad parodyčiau eskizus. Pakraipė galvą ir taip neįžeidžiančiai sumurmėjo – ane, juodas? O man tai Linkaus nuomonė labai svarbi! Bet juodos ir geltonos derinys greit mūsų komandai „pramušė“. Po to keitėsi tik grafiniai elementai, jų išdėstymas.
– Kas buvo sunkiausia kūrybiniame procese? Kokie iššūkiai – didžiausi?
– Išties didelis iššūkis – laivo gabaritai: viena yra matyti laivą brėžiniuose, visai kita – įsivaizduoti realų, kai vandenyje jis turi būti matomas iš toli. Laivas milžiniškas: bortų ilgis siekia 20 metrų, pagrindinės burės – groto, plotas – net 161,8 kv. metrai, o genakerio – net 375 kv. metrai. „Ambersaill“ užrašas ant bortų – 2,5 metrų ilgio. Todėl visos mano idėjos, kuriose iš pradžių svarsčiau naudoti smulkiu objektus, darbo procese iškart atkrito.
Jachtos konstrukcija – gausi elementų, tad teko pasukti galvą ir dėl denio, vairo, vadinamų kavamalių ar bušprito spalvų, – tai svarbios, kompoziciją užbaigiančios detalės.
Nebuvo lengva ir psichologiškai: darbo terminai spaudė, vyrai nekantravo pamatyti, kaip atrodys laivas, manė, kad viskas įvyks greičiau. Man prireikė trijų mėnesių.
– Turint omenyje projekto mastą, sakyčiau, kad čia rekordiškai greitai.
– Tiesa. Didžiulė atsakomybė ir stresas mobilizuoja, nors, palyginti – kiti „Volvo Ocean“ laivų dizaino projektai buvo įgyvendinti gal per pusmetį, į procesus įsitraukė pilną komandą turinčios kūrybinės agentūros. Aš viską dariau viena ir tai buvo tikra avantiūra.
– Kaip galiausiai dizainą įvertino įgula, kokių reakcijų sulaukėte?
– Pamenu tokį įvykį: vieno buriuotojų renginio metu man netikėtai paaiškėjo, kad kažkas nutekino dar nebaigto laivo projekto failus ir teko gyvai stebėti kaip buriuotojai telefonais tarpusavyje dalinasi ir reaguoja. Man – streso kupina akimirka, o dar darbas nebaigtas! Bet smagu buvo matyti tas iš smalsumo degančias jų akis.
Iš įgulos dažnai sulaukiu komplimentų, pamalonina geru žodžiu, sako, kad laivas atrodo labai originaliai, turi charakterį, tiesiog gražu – susižavėję reaguoja. Sulaukėme ir tarptautinės reakcijos iš tikrų profesionalų, dirbusių su ne vienu „Volvo Ocean“ dizaino įgyvendinimu, o viena pasaulinė regata panaudojo mūsų laivo nuotrauką kasmetiniame plakate!
Jei atvirai, neigiamų reakcijų girdėjusi nesu. Būna, žmonės teiraujasi, klausia, kas kūrė laivo dizainą, o susipažinę su manimi – nustemba.
– Užsiminėte apie laivo charakterį. Kaip pati jį apibūdintumėte? Kokių bruožų jam suteikia dabartinis dizainas?
– Jei laivą galima būtų įsivaizduoti kaip žmogų, „Ambersail 2“ vadinčiau veržliu, drąsiu, griausmingai artėjančiu priešininku varžybose, bet ir šiek tiek žaismingai minkštu, subalansuotu.
Juoda spalva priduoda jachtai masyvumo, agresyvumo, o ryškūs geltoni ir oranžiniai akcentai – žaismingumo. Mano mintis ir buvo tokia, kiti dalyviai jachtos šiek tiek prisibijotų, laikytų pagarbų atstumą. Net kai žvelgi į ją nuo kranto, tuose ryškiai žydruose vandenyse ji atrodo tokia užtikrinta, lyg grakščiai nusileidęs didingas juodas paukštis.
– Ar tą charakterį transformuoti nebuvo didesnis iššūkis dar ir dėl to, kad prieš tai šiuo laivu plaukė moterų SCA komanda? Dar iki „Ambersail 2“ eros pradžios laive dominavo rožinė spalva.
– Puikiai pastebėjote! Moterims sukurtas įvaizdis buvo kardinaliai skirtingas. Bet, visiškai nesvarbu, kaip laivas atrodė anksčiau – kai turi savo žinutę, apie senąją nebegalvoji.
Nusipirkus šį laivą iš jo rožinio įvaizdžio buvo likusios tik burės, o visas laivas baltas, paruoštas naujiems rūbams. Su burėmis ir buvo daugiausiai darbo, jos buvo dažomos.
Tokio pasaulinio lygio jachtos dažnai keičia išvaizdą, o ir buriavimo sporte laivas yra ne tik įrankis varžyboms, tai ir reklamos priemonė, todėl pasikeitus jachtos savininkams ar rėmėjams, kardinaliai keičiasi ir jachtos išvaizda.
– Kaip pavyko sutarti dėl galutinės versijos? Ar sprendimas, kokį matome dabar, kūrybiniame procese buvo priimtas greitai, o gal nuomonės susikirto, teko rinktis iš kelių variantų?
– Iš kelių ir teko rinktis. Balsavome. Toks, koks yra dabar jis eskizuose nugulė jau pačioje proceso pabaigoje, beveik prieš pat man ruošiant gamybinius failus.
Iš pradžių dizainas buvo griežtesnis, turėjo aštrius kampus, laivas atrodė architektūrinis, urbanistinis. Tačiau užapvalinau formas ir jis ėmė spinduliuoti visai kitą emociją. Norėjosi, kad burių dizainas neužgožtų bortų, bortai turėjo būti ryškiausi. Bortą ir bures subendrinau subtiliai – linija ant groto borto detalių motyvas.
– Įtariu, tų eskizų buvo kelios dešimtys. Kokios kitų įdomesnių sprendimų projekcijos liko gulėti archyvuose?
– Oi, visokių variantų buvo. Buvau sugalvojusi tikslų bortų grafikos linijinį kontūrą perkelti ant groto (beje tas variantas man patiko labiausiai), buvo variantas su grafiniu tinklu iš taškų, taip pat – šviesiai pilkos burės. Galvojome net ant groto spausdinti didelę gintaro nuotrauką – tai atrodė įspūdingai, bet techniškai beveik neišpildoma. Dėl kai kurių dizaino sprendimų konsultavomės su „Volvo Ocean“ rangovais, ar mūsų sumanymus pavyktų įgyvendinti. Taip pat daug kas rėmėsi į biudžetą.
– Be laivo dizaino jums teko sukurti ir daugybę kitos neatsiejamos buriavimo atributikos – „Ambersail2“ komandai skirtus drabužius, aksesuarus, emblemas. Kaip sekėsi šie procesai?
– Puikiai. Kai jau yra grafinis pagrindas, darbas prie smulkių elementų – lyg žaidimas. Sukūriau kelių dizainų marškinėlius varžyboms, kepuraites, oficialius polo marškinėlius – jie taip patiko įgulai, kad ne vienas minėjo, jog tokius nešiotų ir kasdien. Taip pat šventinius marškinius regatų uždarymo vakarėliams. Ir tikrai – regatų kaimeliuose visi puikiai atpažįsta, kurio tai laivo vyrai. Nors, gal dar ir dėl to, kad jie – visi išvaizdūs ir labai šaunūs (Juokiasi.).
Įgulos apranga svarbi laivo identitetui. Vienodi drabužiai ne tik sustiprina vizualią laivo išraišką, bet ir suteikia bendrumo jausmą, o stebintiems komandą iš šono įgula atrodo dar vieningesnė, dar stipresnė varžovė.
Taip pat man brangus darbas – „Ambersaill Offshore Race Club“ vimpilas. Netipinio vimpilams dizaino. Jį turiu namuose įsirėminusi. Man jis lyg šio viso didelio darbinio projekto užbaigimo simbolis.
– Galima išskirti esmines taisykles, kas svarbiausia norint sukurti gerą, patrauklų dizainą? Kokie vertinimo kriterijai aktualiausi, o ko geriau nedaryti?
– Dalyvaujantiems varžybose laivams svarbiausia ryškumas ir originalumas. Kad neprapultų visoje laivų masėje regatų metu labai svarbi išskirtinė laivo dizaino koncepcija – žodžiu, turi gerai pagalvoti, kokią žinutę nori nešti, ką atspindėti.
Kitas žingsnis – ryškumas. Čia svarbu spalvos ir grafinių elementų forma bei išdėstymas. Visuomet vandenyje bus labiau matomas kontrastingų spalvų laivas. Nerekomenduočiau mėlynos spalvos, nes vizualiai tiesiog susilies su vandeniu ir laivas pranyks jūros ar vandenyno mėlynėje. Taip pat svarbi ekspresyvi laivo grafika. Vizualinis aptakumas – tai priduoda laivui veržlumo, jo nestabdo.
– Po šio projekto įgyvendinimo greičiausiai sulaukėte ir daugiau pasiūlymų apsiimti apipavidalinti laivus? O gal ir pačiai labiau norisi imtis panašių kūrybinių projektų?
– Susidomėjimas tikrai yra. Yra ir įgyvendintų projektų. Jau galiu save kukliai vadinti šios srities žinove.