Lietuvos sporto politikos viršūnėje daug metų nėra vieno vadovo, kurio žodis būtų svarbiausias.
Praėjo tie laikai, kai dar Rimas Kurtinaitis vienu metu žaidė krepšinį ir vadovavo Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui bei buvo vadinamas sporto ministru.
Jo įpėdiniai varžėsi su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte dėl įtakos svertų pastarąjį dešimtmetį, bet sporto departamentas buvo išformuotas pernai ir priglaustas po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sparnu giliai, taip giliai, kad ministro Algirdo Monkevičiaus nesimatė nei sporto arenose, nei sprendžiant opius sporto finansavimo klausimus.
Dabar sporto bendruomenė svarsto, koks bus būsimosios ŠMSM ministrės vaidmuo ir požiūris.
„Sportas bus mano atsakomybės lauke ir ketinu jam skirti pakankamai dėmesio, nes tai labai svarbi visuomenės ir valstybės gyvenimo dalis“, – 15min sakė 48 metų J.Šiugždinienė, pati rimtai sportavusi jaunystėje.
Buriavime sutiko savo vyrą
Pretendentė į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovės postą visą vaikystę ir jaunystę praleido Kauno Petrašiūnų rajone, netoli Kauno marių Jachtklubo.
Jos brolis jau buriavo, kai treneris apsilankė mokykloje, ieškodamas jūreivės „Kadet“ klasės dvivietei įgulai.
Taip 11 metų mergaitė paniro į sportą, kuriame stakselis ir spinakeris buvo ne mažiau svarbūs nei knygos, išlipus ant kranto.
Sąlygos buvo atšiaurios – tuomet nebuvo dabartinių neperšlampamų kostiumų, tik plonos striukės, tad išsivertimai iš laivelių į šaltas jūros bangas sustiprino merginą ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Įgijau drąsos, pasitikėjimo savimi. Vaikystėje buvau ramaus būdo, o buriavimas, varžybos atviroje jūroje ne tik su varžovėmis, bet ir su savimi davė labai daug. Buriavimas buvo esminis dalykas, sustiprinęs charakterį. Visiems vaikams palinkėčiau išbandyti“, – sakė J.Šiugždinienė.
Buriuodama ji tapo tuometės TSRS sporto meistre, sąjungos jaunimo pirmenybių prizininke, atstovavo Lietuvos rinktinei.
Taip pat sutiko ir savo gyvenimo meilę.
Prieš tris dešimtmečius vaikščiojant Kauno marių pakrante jai pasipiršo Raimondas Šiugždinis – penkeriais metais vyresnis kaunietis, netrukus iškovojęs didelių pergalių buriavime.
1992 metais olimpinėse žaidynėse dalyvavęs R.Šiugždinis karjeros piką pasiekė 1997-aisiais, kai tapo ir Europos, ir pasaulio buriavimo čempionu „Laser Radial“ klasėje. Tai metais buriuotojas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku – to nėra pavykę pasiekti nė vienam kitam jo sporto šakos atstovui.
O jo žmona pasuko kita kryptimi.
„Taip jau susiklostė, gyvenimas padiktavo – ji nuėjo labiau į mokslus, o aš į sportą“, – sakė R.Šiugždinis, su kuriuo J.Šiugždinienė susilaukė dviejų vaikų.
Plaukia jėgos aitvaru ir bėga
J.Šiugždinienė baigė Kauno technologijos universitetą, įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį, dirbdama Jungtinių Tautų vystymo programoje dirbo karštuose pasaulio kraštuose – Afganistane, Palestinoje, o 2008 metais įgijo socialinių mokslų daktarės laipsnį. Ji tapo socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto docentė, buvo KTU rektore, o pastaraisiais metais sparčiai kopė politikos laiptais.
Prieš metus ji buvo išrinkta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno sueigos vadove, vadovavo partijos Seimo programos rengimui.
Pernai J.Šiugždinienė dideliu skirtumu nusileido Visvaldui Matijošaičiui Kauno mero rinkimuose, bet šį rudenį pirmąsyk išrinkta į Seimą, užtikrintai laimėjusi Šilainių apygardoje.
Ministrės poste tarp kuruojamų sričių yra ir fizinis aktyvumas, kur ji pati galėtų būti pavyzdys.
„Sporto mano gyvenime liko nemažai, – sakė J.Šiugždinienė. – Gal jis kiek kitoks nei anksčiau. Dabar mėgstu bėgioti – lakstau dažnai, kai tik turiu galimybę. Plaukiojame jėgos aitvarais. Natūraliai tenka dažnai stebėti buriavimą, nes tuo užsiima mano vyras. Tiesa, dabartinė veikla atima daug laiko, sporto lieka mažiau nei norėčiau.“
„Mėgėjiškai kartais paburiuojame, – pridūrė R.Šiugždinis. – Kaip žmonės sėda į valtį ar stoja ant burlentės, taip ir ji – paburiuoja atostogų metu.“
Pats R.Šiugždinis įsitvirtino motorlaivių gamybos versle ir iki šiol aktyviai buriuoja varžybose. Pernai jis iš ministro A.Monkevičiaus rankų gavo apdovanojimą, kai su „Cool Water“ įgula iškovojo sidabrą „X-35“ jachtų klasės pasaulio čempionate Švedijoje.
Jei toliau taip seksis, R.Šiugždinis gali sulaukti apdovanojimo toje pačioje ministerijoje jau iš savo žmonos rankų.
Bet pokalbiai apie sportą veikiausiai nepersikels į namus. „Mes šeimoje gerai atskiriame darbus ir asmeninį gyvenimą. Šeima nėra ta vieta, kurioje aptarinėjami darbiniai klausimai“, – paklausta, ar klaustų vyro patarimų, atsakė J.Šiugždinienė.
Kas pakeis Korneliją Tiesnesytę?
Daug svarbesnių darbų nei apdovanojimai dar lauktų J.Šiugždinienės ministerijoje, taip pat ir sporto politikoje.
Ji teigė, norėsianti labiau įsigilinti ir su sporto bendruomene drauge išsiryškinti didžiausius šalies sporto sistemos privalumus ir trūkumus.
„Matau, kad reikia spręsti draugystės tarp profesionalaus ir fizinio aktyvumo-sveikatinimo atstovų problemas, jų diskusijose matyti nemažai susipriešinimo, nors dėmesio reikia abiem sritims, nes jos labai svarbios, – kalbėjo J.Šiugždinienė. – Jaunųjų sportininkų parengimas, sporto bazės, socialinių garantijų klausimai. Probleminių vietų yra nemažai, bet norėčiau įsigilinti labiau.“
Naujajai ministrei reiks pasirinkti keturis viceministrus, kurių vienas bus atsakingas už sporto sritį.
Pastaruosius metus šias pareigas ėjo Kornelija Tiesnesytė, bet jau kurį laiką netyla kalbos apie jos įpėdinius.
Tarp jų minimas buvęs K.Tiesnesytės viršininkas sporto departamente Edis Urbanavičius, taip pat Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Rimantas Mikaitis. Šis yra buvęs Kauno savivaldybės meras, Liberalų sąjūdžio narys.
E.Urbanavičius nepriklauso jokiai politinei partijai, nors pastaruosius metus dirbo Seime liberalo Virgilijaus Aleknos padėjėju.
„Įvairių šnekų būta, bet nesu gavęs konkretaus pasiūlymo“, – sakė E.Urbanavičius, jau baigęs darbus Seime, bet neslepiantis noro tęsti darbus valstybės tarnyboje.
Anot „Delfi“ žurnalisto Mindaugo Augusčio, tarp galimų kandidatų dar minimi Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys bei LTOK projektų vadovė Agnė Vanagienė, neseniai patvirtinta 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių Lietuvos rinktinės vadove.
J.Šiugždinienė trečiadienį tvirtino nė su vienu žiniasklaidos minimu pretendentu nekalbėjusi.
„Svarbu, kad šių pareigų žmogus gebėtų vienyti, kad juo pasitikėtų, kad galėtų būti tam tikras moderatorius, pasitelkęs profesionalumą ir kompetenciją, – sakė J.Šiugždinienė. – Bet dar nežinau. Ankstyvas klausimas. Aš pati dar tik pretendentė.“