Pirmasis Taline, Baltijos jūroje vyksiančio čempionato startas – ilgas, iki 36 valandų jūrinis etapas – buriuotojų laukia jau rugpjūčio 9 d., o visas pasaulio čempionatas truks iki rugpjūčio 14 d.
Pasaulio čempionate – kaip niekad gausus Lietuvos atstovų skaičius
Pasak buriuotojų, prieš keletą metų tokiame čempionate būtų išdrįsususios dalyvauti vos kelios Lietuvos įgulos – nebuvo nei tam tinkamų jachtų, nei tinkamo pasiruošimo. Tačiau pastaruosius keletą metų Lietuvos jūrinis laivynas sparčiai auga, buriuotojai investuoja į lenktynines jachtas, techninį pasiruošimą, skiria laiko treniruotėms ir vis dažniau turi tikslą ne tik dalyvauti, bet ir pasiekti rezultatą.
Auga žmonės, auga laivai, auga flotilė – su jais ir tikslai. Panašu, kad daliai Lietuvos įgulų „marškinėliai“ Lietuvoje jau ankštoki, norisi didesnių iššūkių ir tai yra nuostabu. Šiemet jau vien vėliavų skaičiumi tarp dalyvaujančių valstybių esame ketvirtoje vietoje. Tai – didelis žingsnis. Džiugu, kad vis didesniam skaičiui lietuvių jūra nebėra „pasaulio kraštas“, o greičiau – „vartai į pasaulį““,- džiaugiasi jachtos „Tegu“ kapitonas Jurgis Janulionis.
Jis pirmą kartą ORC pasaulio čempionate startavo 2016 metais jachtos „Keturi vėjai“ įguloje ir tąkart užėmė 19 vietą, vėliau dalyvavo Europos ORC čempionatuose Lenkijoje bei Švedijoje su „X-35“ klasės jachta „Tegu“, o šiemet startuos su to paties pavadinimo, tačiau visiškai nauja „Dehler 30“ klasės jachta. Pasak jo, šįkart pagrindinis įgulos tikslas – pajausti naują laivą, pasilyginti su kuo įvairesniais laivais distancijoje bei pasisemti patirties.
Pasak 2017 metais Europos ORC čempionate Gdanske 8-ąją vietą iškovojusios „Keturi vėjai“ įgulos kapitono Adomo Janulionio, šiemet galima tikėtis itin aukšto lygio varžybų.
„Estai yra tikrai labai išmanūs, puikiai moka organizuoti tokius renginius, susirinks stiprūs konkurentai. Iš tiesų, ORC formatą sunku pervertinti – tai yra vienintelis formatas, leidžiantis lenktyniauti tarpusavyje skirtingoms kreiserinėms jachtoms. Tai – ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis. Tiesiog kol kas nieko daugiau nėra sukurta. Na o mūsų tikslas šiemet – garbingai atstovauti Lietuvai“,- teigia A. Janulionis.
Iš viso šiame pasaulio čempionate startuoja ką tik „Kuršių marių regatos“ didžiąją taurę laimėjusi jachta „Keturi vėjai“ (kpt. Adomas Janulionis), visiškai naujos ir specialiai ORC formatui statytos jachtos „Dia“ (kpt. Tauras Rymonis), „Arabela-Auga“ (kpt. Raimondas Šiugždinis), taip pat jachtos „Nida III“ (kpt. Arūnas Burkšas), „Next“ (kpt. Marius Ambrulaitis), „Idefix“ (kpt. Tomas Barakauskas), „Tegu“ (kpt. Jurgis Janulionis), „Tango II“ (kpt. Aidas Narbutas), „Te Kyla“ (kpt. Algirdas Žižys).
Rezultatams – būtinas specialus pasiruošimas ir patirtis
Buriuotojų teigimu, norint būti bent kažkiek konkurencingais tokio masto čempionate, išankstinis pasiruošimas – būtinas, o dažniausiai jis užtrunka net ne vienerius metus.
„2019 metais dalyvavome ORC pasaulio čempionate Viduržemio jūroje, Kroatijoje. Tuo metu „Dia“ buvo visiškai naujai pastatyta jachta su nauja įgula, todėl neturėjome galimybių tinkamai optimizuoti laivo – paruošti jo taip, kad techniniai suderinimai turėtų pranašumą kitų jachtų kontekste. Lyginant su 2019-aisiais, šiandien įgula ženkliai patobulėjusi – tiek jachtos techninio paruošimo, tiek kompetencijų prasme. Jaučiame, kad jau susidraugavome su laivu, nors tai – nesibaigiantis procesas“,- pasakoja jachtos „Dia“ komandos vadovas Ramūnas Bložė.
Tam, kad būtų sulygintos skirtingų dydžių bei pajėgumų jachtų galimybės varžytis vienoje distancijoje, kiekvienai jachtai pagal jos technines specifikacijas suteikiamas specialus ORC balas, su kuriuo perskaičiuojamas jachtos distancijoje sugaištas laikas. Kai kurias jachtas buriuotojai modifikuoja, kad jos turėtų geresnį balą, o kai kurios jau iškart statomos taip, kad šis jų ORC balas būtų kiek įmanoma konkurencingesnis. Viena iš tokių – „Italia 11.98“ klasės jachta. Būtent šios klasės jachta, estų „Sugar 3“, 2019 metais tapo pasaulio čempione ir laikoma šiųmetine lydere. Lygiai tokios pačios klasės jachtą įsigijo ir Lietuvos „Arabela-Auga“ įgula.
Žinoma, kad dalyvaujant tokio masto varžybose tikslas visada yra pergalė – visos įgulos čia susirenka būtent to. Pasidaryti kranto „namų darbus“ – gerai paruošti jachtą, susitvarkyti visą inventorių – yra labai svarbu. Tačiau ne mažiau svarbios įgulos valandos, praleistos ant vandens – treniruojantis, atliekant manevrus, pažįstant vieni kitus. Kadangi mūsų įgula susibūrusi naujai, tos patirties dar šiek tiek trūksta, tačiau pastarąjį mėnesį ruošiamės itin intensyviai ir atsakingai. Stengsimės padaryti viską, ką šiuo metu galime geriausio“,- teigia „Arabela-Auga“ kapitonas Raimondas Šiugždinis.
Jo įgula į Taliną atvyko kiek anksčiau, kad čia spėtų sudalyvauti specialioje pasiruošimo čempionatui regatoje. Čia „Arabela-Auga“ įgula užėmė 5-ąją vietą, nuo 4-osios atsilikusi vos 3, o nuo 3-osios – 3,5 taškais. Pergalę iškovojo estų „Sugar 3“.
Ar Lietuvos jūrinis buriavimas ir toliau augs?
Vis dėlto, nepaisant pastaruoju metu sparčiai augančio Lietuvos jūrinio laivyno ir tikslų, buriuotojai su jūrinio buriavimo ateities prognozėmis išlieka atsargūs – čia svarbus ne tik individualus entuziazmas, bet ir valstybės požiūris į infrastruktūrą bei augančią naująją kartą.
„Mes visi stengiamės, atnaujiname inventorių, bandome būti kuo daugiau laiko ant vandens, tačiau konkuruoti su mūsų sporto šakos lyderiais yra labai sunku. Mūsų valstybės požiūris į buriavimą yra labai menkas. Turime apgailėtiną jūrinio buriavimo infrastruktūrą. Keliaudami į Taliną buriavome pro Saaremos salas – ten kiekvienas kaimelis, esantis prie jūros, turi prieplauką, o mes per 30 metų nesugebame sutvarkyti Šventosios, kad ši būtų prieinama buriuotojams. Panašu, kad šiuo metu jūrinis Lietuvos buriavimas gyvuoja vien iš pačių buriuotojų entuziazmo ir sentimentų“,- teigia jachtos „Nida III“ kapitonas Arūnas Burkšas.
Atsargiai lietuvių šansus vertina ir pirmąkart ORC pasaulio čempionate startuosianti jachtos „Tango II“ įgula.
„Tai, kad šiemet čia dalyvaus net 9 įgulos, rodo, kad Lietuvos buriavimo lygis gerėja, atsiranda vis naujesnių, pažangesnių jachtų, su kuriomis galima kovoti aukščiausio lygio regatose. Tačiau vienareikšmiškai vertinti mūsų konkurencingumą dar sunku. Juk tarp mūsiškių yra tik kelios iš tiesų naujos ir specialiai tokio formato čempionatui paruoštos jachtos. Tuo tarpu kitos valstybės turi gana didelį laivyną, kuris specialiai statytas būtent tokioms regatoms“,- teigia „Tango II“ kapitonas Aidas Narbutas.
Nepaisant atsargumo prieš reikšmingą startą, visos įgulos pripažįsta, kad į pasiruošimą įdėjo labai daug jėgų ir atstovaudami Lietuvai sieks kiek įmanoma aukštesnių rezultatų.
Iš viso C grupėje, į kurią patenka ir visos Lietuvos jachtos, užsiregistravo 63, o visame čempionate – 104 įgulos iš Estijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Italijos ir Lietuvos. Pirmasis startas pasaulio čempionato dalyvių laukia rugpjūčio 9 dieną – tai bus iki 36 valandų truksiančios ilgos jūrinės, navigacinės lenktynės. Kitomis dienomis organizatoriai planuoja trumpesnes navigacines ir olimpines distancijas. Čempionatas truks iki rugpjūčio 14 dienos.
