Kviečia neįgaliuosius žiemą buriuoti krante
„Mintis į buriavimą įtraukti negalią turinčius žmones kirbėjo jau seniai, tad vos atsirado galimybė įsigyti jiems pritaikytą buriavimo inventorių su sporto rėmimo fondo programos pagalba tą ir padarėme. Kiek teko dalyvauti įvairiose varžybose užsienyje, ne kartą teko matyti, kaip negalią turintys žmonės varžosi su sveikaisiais kaip lygūs su lygiais. Norėjome ir mūsų šalyje suteikti tokią galimybę, ypač šaltuoju metų laiku – rudenį, žiemą. Juk buriavime vandens sezonui užsidarius, atsidaro ledrogių ir vėjaračių sezonas“, – teigia Lietuvos vėjaračių ir ledrogių asociacijos prezidentas Matas Mizgiris.
Būtent ši asociacija įsigijo net 5 komplektus žmonėms su negalia pritaikytų vėjaračių ir ledrogių bei ėmėsi organizuoti kieto paviršiaus buriavimo stovyklas neįgaliesiems. Nors organizacinius procesus apsunkino jau porą metų šalį kaustanti pandemija, pirmosiose dvejose stovyklose jau spėjo sudalyvauti virš 20 skirtingas judėjimo negalias turinčių žmonių.
„Išankstinis daugumos nusistatymas yra, kad buriavimas – sudėtingas užsiėmimas, todėl net ir užsirašę į stovyklas atvyksta su nerimu, ar tikrai pavyks. Tačiau vos pabandę visi nustemba, kaip iš tiesų tai paprasta ir lengva. Inventorius yra specialiai pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms – sėdynės turi specialius diržus, fiksatorius, kurie leidžia fiksuoti stabilią kūno padėtį. Buriavimui užtenka turėti šiek tiek tonuso rankose. Bures galime keisti į mažesnio ploto, kas leis išvystyti mažesnį greitį, tačiau jaustis stabiliau ir saugiau“, – pasakoja M. Mizgiris.
Pasak jo, ne vienas dalyvis, išmėginęs kieto paviršiaus buriavimą jau svajoja apie galimybę tuo užsiimti pastoviai ir net startuoti varžybose.
M. Mizgirio teigimu, šiuo metu į stovyklas jie kviečia prisijungti dar daugiau ir įvairesnes negalias turinčių asmenų – tiek fizinę, tiek protinę negalią turinčiuosius, taip pat kurčiuosius. Stovyklų metu dalyviams pravedamas instruktažas, jie apmokomi pagrindinių buriavimo principų, o esant reikalui pagalbą pasiruošiant įrangą bei į ją įlipant suteikia stovyklų savanoriai. Artimiausia stovykla planuojama sausio viduryje.
Vasarą jau susipažino su buriavimu ant vandens
Vasarą buriuotojų iniciatyva negalią turintys žmonės taip pat turėjo galimybę susipažinti su burėmis ir vėju ant vandens. Kauno mariose Lietuvos buriuotojų sąjunga drauge su Estijos žmonių su negalia moterų asociacija bei Parnu jachtklubu suorganizavo pažintinį buriavimo renginį neįgaliesiems, o buriuotojų klubas „Marių burės“, turintys net keturis neįgaliesiesm pritaikytus „Hansa 303“ laivelius, – atvirų durų savaitę.
„Pas mus į atvirų durų savaitę buvo atvykę žmonės su įvairiomis judėjimo negaliomis – kai kurie vaikštantys su lazdele, kiti – ratukuose, taip pat – dauno sindromą turintys. Iš pradžių kai kurie turėjo nerimo, ar pavyks, tačiau pamatę, kaip buriuoja kiti, jau bijojo, kad tik jie nebūtų palikti ant kranto“, – šypsosi buriuotojų klubo „Marių burės“ prezidentas Arūnas Speičys.
Pasak jo, „Hansa 303“ jachtos puikiai pritaikytos žmonėms su įvairiomis negaliomis – norint buriuoti iš esmės užtenka gebėjimo sėdėti ir galimybės valdyti vieną ranką. Jachta valdoma vairalazde, o posūkio metu tereikia atleisti ir pritraukti vieną virvutę.
„Kai matote sportines jachtas, švertbotus, kuriais buriuoja, pavyzdžiui Gintarė Volungevičiūtė Scheidt ar Viktorija Andrulytė, tai jais buriavimas paremtas tuo, kad jachta atsveriama paties buriuotojo kūnu. Dėl to visas jo kūnas dažniausiai yra už laivo, kojos užsikabinę už diržų. Tačiau šitos „Hansa 303“ jachtos turi sunkų švertą – sunkią povandeninę laivo dalį, kuri jachto posvirį nuo vėjo atstato pati, be buriuotojo kūno pagalbos. Todėl šitos jachtutės yra labai stabilios, beveik kaip kilinės jachtos“, – teigia A. Speičys.
Ateityje toliau ieškos galimybių
Pasak Naglio Nasvyčio, Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidento strateginiam vystymui, visos šiemet vykusios ir vis dar vykstančios iniciatyvos kilo pačių klubų viduje. Tai rodo, kad pati buriuotojų bendruomenė yra subrendusi ir nori plėstis integruodama ir tuos žmones, kurie sporte dažnai lieka nepastebėti.
„Labai džiugu, kad skirtingi buriuotojų sąjungos klubai ir asociacijos imasi tokių iniciatyvų, prie jų prisideda ir paskiri asmenys, mylintys buriavimą, pavyzdžiui, šių metų buriavimo iniciatyvose organizaciniais klausimais daug padėjo buriuotoja Eglė Vankevičė. Mes esam atvira bendruomenė ir tikrai labai džiaugiamės, kad atsiranda galimybių į ją aktyviau įsijungti ir žmonėms su negalia. Labai tikiuosi, kad šios iniciatyvos bus plėtojamos toliau, o gal net ir taps pastoviai vykdoma veikla“, – teigė N. Nasvytis.
Apie bendradarbiavimo ir projekto plėtros galimybę kalba ir A. Speičys bei M. Mizgiris. Jų teigimu, yra idėja koordinuoti projektus taip, kad buriavimu susidomėję neįgalūs asmenys galėtų šį pomėgį praktikuoti ir žiemą, ir vasarą – kad susiformuotų kad ir nedidelė grupė žmonių, norinčių tęsti šią veiklą pastoviai bei būtų galima organizuoti reguliarias treniruotes.
Kita vertus, pasak M. Mizgirio, jų atveju pagrindinė problema yra ta, kad kol kas vėjaratininkai neturi pastovios bazės ir norint organizuoti užsiėmimus tenka nuolat keisti lokaciją atsižvelgiant į galimybes bei oro sąlygas. Tai kelia logistinių problemų. Nepaisant to, buriuotojai ketina ir toliau dėti visas pastangas, kad negalią turintys asmenys turėtų progą išmėginti šį sportą bei pamilti vėją ir bures.
