A.Bukartaitės pradinėse klasėse besimokanti dukra ir sūnus jau ne vienerius metus lanko buriavimo mokyklą „Žiemys“. Sezono, kuris prasideda balandį ir baigiasi spalį, metu vaikai kiekvieną darbo dieną važinėja į Dreverną mokytis buriavimo. Kelionė į vieną pusę trunka apie 45 minutes, o kur dar pasirengimas ir treniruotė, tad išvykę po pamokų, apie 15 val., vaikai namo sugrįžta 19 val. A. Bukartaitė juokauja, jog, ko gero, kol Klaipėdoje atsiras vietos buriuoti vaikams, jos atžalos spės baigti aukštąjį mokslą. Nepaisant to, moteris aktyviai dalyvauja sprendžiant šią problemą su uosto ir savivaldos atstovais.
„Baltų burių miestas, jūrinės valstybės miestas su uostu priešaky ir neturi savo buriavimo mokyklos, kas yra nonsensas pasaulyje. Klaipėda turi uostą ir nėra kur buriuoti. Keliame klausimą dėl galimybės buriuoti Pietinėje miesto dalyje, pasistatyti bent laikinus nedidelius statinius, kad būtų galima buriuoti ne rajone, o mieste. Taip būtų išsprendžiamas važinėjimo klausimas į Dreverną. Vietoj to, kad vaikai užsiimtų buriavimu, keliauja į Dreverną. Negalima turėt ambicijų didinti masiškumo šiame sporte, nes treneriai tik trys, trys autobusiukai, per dieną negali vežioti daugiau vaikų. Treneriai dirba ir vairuotojais. Miestas turi gražius šūkius, idėjas... Mažųjų laivų uostelis ir mokykla jau seniai turėjo stovėti“, – nusivylimo neslėpė A.Bukartaitė.
Šis klausimas jau nagrinėtas su Uosto direkcija, valdančia Klaipėdos uostą, taip pat miesto savivaldybe. Viliamasi, jog buriavimas neatsidurs paraštėse, kaip būta jau daug metų, o taps miesto interesu. Ketvirtadienį visos pusės dairėsi Pietinėje Klaipėdos dalyje, maždaug ties Kiaulės nugara, kur galima būtų vykdyti veiklas, paruošti infrastruktūrą.
Anot A.Bukartaitės, jei Klaipėda turėtų buriavimo bazę, čia vyktų varžybos net ir tarptautiniu mastu, galėtų vykti stovyklos, tačiau kol kas tai tik svajonės. Sportininkai nė neturi galimybės buriuoti jūroje, tad nesistebima, jog ir rezultatai nėra geri.
Pavydi Kaunui
A.Bukartaitė rodė kitų šalių pavyzdžius. Štai Austrijoje visi mokyklinio amžiaus vaikai supažindinami su slidinėjimu, nepaisant to, kiek tėvai turi lėšų, mat valstybė šį sportą laiko prioritetiniu. Lenkijos pajūrio miestuose vaikai buriuoja. Iš masės vaikų vėliau atrenkami talentai.
Vien dėl važinėjimo šį būrelį lankantys vaikai Klaipėdoje moka keliasdešimt eurų per mėnesį, kai tuo metu Nidoje, Kaune mokestis siekia apie 10 eurų.
A.Bukartaitė neslėpė, jog bendruomenė su pavydu žiūri į Kauną, kur miesto valdžia nusprendė statyti naują buriavimo mokyklą, palikdama ir seną. Kaune ir Nidoje buriavimo mokyklos priklauso savivaldybėms, Klaipėdoje yra trys steigėjai – miestas, rajonas ir pats buriavimo klubas.
Tūkstančiai eurų važinėjimui
Buriavimo mokyklos „Žiemys“ vadovė Agnė Dalangauskienė 15min sakė, jog šiuo metu mokykla ugdo apie 30 vaikų, nes daugiau jų negali priimti dėl vežiojimo. Jei atsirastų galimybė buriuoti Klaipėdoje, mokykla galėtų ugdyti bent dvigubai daugiau vaikų.
„Vien degalams išleidžiame apie 4000 eurų per metus, kur dar transporto išlaikymas – trys mikroautobusai, kurie yra seni, genda, remontams išleidžiame dar apie 6000 eurų. Klaipėdoje vaikai galėtų atvažiuoti autobusu, galų gale, sėstų ant dviračių. Pasitreniruotų vieni, išvažiuotų, atvyktų kita grupė. Su vienu treneriu gali ne viena grupė, o trys grupės treniruotis, bet šiuo metu yra kitaip“, – sakė A.Dalangauskienė, vadovaujanti 2013 metais įkurtai vaikų buriavimo mokyklai „Žiemys“.
Moteris prisiminė, jog kalbos apie galimybes buriuoti Klaipėdoje sklandė prieš gerus penkiolika metų. Planuota mokyklą pastatyti 2009 metais, tačiau situaciją sujaukė krizė. Trejus metus vaikams teko važinėti buriuoti į Nidą, galiausiai rastas sprendimas dėl buriavimo Drevernoje, kur „Žiemys“ atvyksta svečio teisėmis, plėstis neturi kur. Tiesa, A. Dalangauskienė sakė esanti dėkinga uostelio koncesininkui, bendrovei „Hortivita“ už pastatytą tiltelį, didesnį elingą, kur telpa daugiau laivelių.
„Viltis miršta paskutinė, vis tikimės, viliamės, nors Algis Patašius, treneris, kuris dirba nuo neatmenamų laikų, nusivylęs. Ne mūsų vaikams, tai anūkams gal bus. Kai pažiūri į Latviją, Estiją, pas juos kiekvienas miestelis turi jachtklubelį, atskirą mokyklą vaikams, o mes neturime galimybės jūroje pasitreniruoti“, – apgailestavo A.Dalangauskienė.
Vadina absurdu
Klaipėdos savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis 15min sakė, jog miesto savivaldybė yra suinteresuota, kad uostamiestis turėtų buriavimo mokyklą.
Jis absurdu vadino situaciją, kai buriuotojai turi važinėti į Dreverną, kai Klaipėda įsikūrusi prie marių ir jūros. Anot jo, sprendimą turėtų rasti Uosto direkcija, valdanti uostą. Minimoje vietoje, Pietinėje miesto dalyje, Kuršių marios gana seklios, tad čia reikia priimti sprendimą dėl išgilinimo, taip pat tinkamos infrastruktūros.
Planuojama, jog artimiausiu metu uosto, savivaldybės, buriuotojų atstovai vėl sės prie bendro stalo spręsti problemos ir ledai pajudės.
Laukia pasiūlymų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad neseniai buvo susitikęs su buriuotojų bendruomenės atstovais, išklausė jų lūkesčius.
„Įrengti mažųjų laivų uostelį matytume galimybę vystant pietinę Klaipėdos uosto dalį. Rugsėjo viduryje buvo paskelbtas viešas konkursas parengti uosto pietinės dalies vystymo projektinius pasiūlymus. Tad turėdami koncepciją, matysime kurioje vietoje galėtų atsirasti toks uostelis. Turime žinoti, kokio dydžio prieplaukos reikėtų ir pan. Be abejo, kalbant apie buriuotojams ir buriavimo mokyklai reikalingus pastatus, kur būtų galima laikyti įrangą, ją remontuoti ir kitus panašius suprastruktūros dalykus – čia jau būtina kalbėtis su Klaipėdos miesto savivaldybe. Esame sutarę artimiausiu metu susitikti su Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovais ir jau detaliau aptarti poreikius ir turimą jų matymą“, – sakė A. Latakas.
