Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Galiūno statusas – valios, pastangų ir sunkaus darbo rezultatas

Ne kiekvieno vyro rankose tarsi šapelis kilnojamas 120 kilogramų sveriantis rąstas. Ne visi patempia 4 tonas sveriantį sunkvežimį ir retas, kuris ilgai išlaikytų rankose net 30 kilogramų sveriantį svarmenį... Tokių vyrų yra ir juos vadina galiūnais. Žydrūnas Savickas, Vidas Blekaitis, broliai Marius ir Vytautas Lalai – seniai žinomos pavardės, tačiau ir telšiškiai gali didžiuotis turėdami savo galiūną. Neseniai sportuoti pradėjęs Marius Beniušis sėkmingai debiutavo ir galbūt netrukus stos ant nugalėtojų pakylos.
Galiūnas Marius Beniušis
Galiūnas Marius Beniušis / „Kalvotoji Žemaitija“ nuotr.

Gyvena Airijoje

„Lietuva mane išvarė. Išvykau dirbti ir gyventi į Airiją dėl sunkios finansinės padėties, ten pradėjau sportuoti. Visuomet Telšiams jaučiu nostalgiją ir varžybose atstovauju šiam miestui“, – sakė 28-erių metų 130 kilogramų sveriantis sportininkas, paklaustas, kodėl sporto aukštumų siekia ne tėvynėje, bet Airijoje. Maždaug prieš dešimt metų iš šalies emigravęs jaunuolis Telšiuose baigė tuometę „Atžalyno“ vidurinę mokyklą, čia liko jo namiškiai, draugai, giminės.

Marius sportuoti pradėjo palyginus neseniai – prieš ketverius metus. „Airijoje susipažinau su žinomu galiūnu Vytautu Lalu. Jis mane pakvietė išbandyti save galiūnu sporte. Sutikau, pamėginau ir patiko. Dabar tai tapo mano kasdienybė ir, galima sakyti, rutina: darbas, treniruotė, namai, treniruotė. Man patinka tai, ką darau, todėl nemainyčiau savo veiklos į nieką“, – tikino pašnekovas.

Sportas M.Beniušiui nuvykus į Airiją nebuvo naujiena. Jis nuo pat mažens treniruodavosi, lankydavo treniruočių salę „Forma“ Telšiuose, kilnodavo štangą, praktikuodavo sunkiaatlečių sportą. Nuo 2009-ųjų rudens sportininkas treniruojasi lietuviui V.Lalui priklausančioje sporto salėje „Animal Barbel gym“ Dubline. Anot jo, tai ypač puiki sporto salė, pritaikyta būtent galiūnų sportui. Marius svečioje šalyje gyvena kartu su drauge, augina mažą dukrytę, dirba apsaugos darbuotoju. Kaip jis sakė, daugiausiai palaikymo sulaukia iš draugės, artimųjų.

Naujokas varžybose

Apie Marių dauguma telšiškių sužinojo visai neseniai – vyras dalyvavo galiūnų varžybose per Žemaitijos sostinės miesto šventę. Daugelį nustebino, kad ir Telšiai turi savo galiūną.

Jaunas sportininkas varžybose dalyvauti pradėjo tik pernai rudenį. „Pirmosios varžybos, kuriose dalyvavau, įvyko po trijų metų treniravimosi. Mano debiutas nustebino net daug mačiusius galiūnus“, – pirmąja sėkme pasidžiaugė Marius. 2012-ųjų spalio pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinis sporto festivalis „Savickas Classic“. Čia įvyko Europos mėgėjų galiūnų čempionatas, galiūnų Čempionų lygos pusfinalis, pasaulio rąsto kėlimo finalas, kultūrizmo ir fitneso rungtys, kitos varžybos. Tuomet debiutantas aplenkė nemažai patyrusių sportininkų ir užėmė 7-ąją vietą.

Antrąjį kartą M.Beniušis pasirodė šiemet Gargžduose, kuomet įvyko Pirmasis Lietuvos galiūnų čempionato etapas. Sportininkas tąsyk buvo šeštas. Antrajame to paties čempionato etape Telšiuose jis liko dešimtas ir rezultatu buvo nepatenkintas. „Į krūvą susidėjo daug neigiamų veiksnių: karštas oras, man, kaip pradedančiajam, gana sudėtingos užduotys, varžymasis gimtajame mieste, jaudulys ir žinojimas, kad visi tikisi iš manęs gerų rezultatų“, – sakė pirmąkart gimtuosiuose Telšiuose varžybose dalyvavęs vaikinas ir žadėjo kitose rungtynėse „pasitaisyti“ bei pradžiuginti kraštiečius aukštais pasiekimais.

Antrojo etapo varžybose galiūnas kaip vieną sunkiausių užduočių išskyrė pritūpimus su 340 kilogramų sveriančia priekaba. „Padariau vieną pritūpimą, tačiau nesitikėjau nė tiek padaryti. Džiaugiuosi šiuo pasiekimu“, – sakė M.Beniušis ir pridūrė, kad jam labiausiai sekasi nešti naščius, o patį didžiausią dėmesį šiuo metu sportininkas skirs rąstui kilnoti.

Nenorėdamas persitempti, Marius šiemet likusiuose Lietuvos galiūnų čempionato varžybų etapuose nebedalyvaus ir intensyviai ruošis spalį vyksiančiam Europos čempionatui. Nors yra nemažai mėginančių savo jėgas, galiūnų sporto daug kas neatlaiko. „Tai ypač daug ištvermės, kantrybės, greičio valios ir pastangų reikalaujanti sporto šaka. Užduotis atlikti reikia be emocijų, be pykčio. Stresas – pagrindinis dalykas, dėl kurio galima viską sugadinti“, – atskleidė M.Beniušis ir pridūrė, kad Airijoje šis sportas visai nepopuliarus, britai juo domisi labiau, tačiau, matyt, lietuviai vieni labiausiai besidominčių galiūnų sportu.

Ne – žalingiems įpročiams!

Koks jaunimo laisvalaikis? Gamta, alkoholis, naktiniai klubai, rūkalai ir panašiai. Marius į šią kategoriją nepatenka. Jį jau 2,5 metų lydi griežtas režimas. M.Beniušis reguliariai valgo, miega, sportuoja. „Jeigu noriu pasiekti aukštų rezultatų, privalau laikytis grafiko, kitaip nebus jokios naudos“, – sakė sportininkas. Pašnekovas pasakojo, kad jo matinimosi režimas toks svarbus, kad net išvykdamas į kelionę su draugais, būtinai turi pasiimti lauknešėlį.

Galiūnas ne tik laikosi intensyvaus gyvenimo režimo, bet ir nuolat taip pat maitinasi: jautiena, ryžiai, pieno produktai. „Vartoju daug B grupės vitaminų, proteinų, vengiu saldumynų, laiku valgau, laiku einu miegoti. Visuomet 9 valandą ryto valgau pusryčius, 11.30 val. einu į sporto salę, reguliariai pietauju, vakarais dirbu apsauginiu, grįžęs naktį iš darbo pavalgau ir tuomet einu miegoti“, – savo dienotvarkę pristatė Marius.

Pašnekovas minėjo, kad vienas butelis alaus panaikintų visos savaitės pasiektus rezultatus sporte. „Jeigu aš bent truputį pavartočiau alkoholio, visa savaitė intensyvaus sporto ir uolaus darbo sporto salėje nueitų perniek, tad atsisakiau alkoholio, apie rūkymą apskritai nekalbu. Sportas ir žalingi įpročiai – nesuderinami“, – tikino jaunuolis.

M.Beniušis gyvena kitokį gyvenimą, nei daugelis. Ar jam tai patinka? „Labai. Mėgaujuosi tuo, ką darau. Keturis-penkis kartus per savaitę po dvi valandas intensyvaus darbo ir rezultatas regimas kaipmat“, – sakė Marius. Pasiteiravus, ar sportininkas turi atostogas, ar gali sau leisti kiek patinginiauti, sužinota, kad nelabai, tačiau šiek tiek atsikvėpti galima rudenį, kuomet baigiasi varžybos ir kitos prasideda tik pavasarį.

Nors Telšių galiūnui dar reikia daug treniruotis, kad pasiektų Ž.Savicko, V.Blekaičio ar brolių Lalų lygį, tačiau juos Marius laiko autoritetais ir stengiasi žengti šių sportininkų pėdomis.

Kiekvieno sportininko svajonė – nugalėti

Pasidomėta apie galimas patirti traumas, tačiau pašnekovas suskubo paaiškinti, jog profesionalūs sportininkai apie traumas nekalba ir nesipasakoja. Tai kiekvieno galiūno paslaptis.

Galiūnų sportas kainuoja daug, o uždarbio nėra. Tai, anot M.Beniušo, nepigus pomėgis, tačiau jam ypač malonus. Prieš varžybas būtina sutvirtinti kūną, reikalingos apsaugos, kad sportininkai nepatirtų traumų, o tai kainuoja. „Su galiūnų sportu milijonų neuždirbsi ir šeimos neišmaitinsi, tačiau pats būsi sveikas ir patenkintas, kad turi mėgiamą užsiėmimą“, – sakė Marius.

Kartu su sportininku Airijoje treniruojasi ne tik mažeikiškis V.Lalas, bet ir kėdainietis Valdemaras Lukoševičius. „Jis daug seniau už mane praktikuoja galiūnų sportą, ypač gelbsti varžybose, vienas kitą vadiname aukštaičiu ir žemaičiu. Valdemaras su mumis treniruotis į Dubliną atvyksta iš 150 kilometrų nutolusio nuo Dublino Kilkeno miesto“, – pasakojo M.Beniušis.

Kiekvienas turime svajonę. Vieniems tai materialūs pasiekimai, kitiems – ne. Štai M.Beniušis svajoja apie pergalę varžybose. „Labiausiai norėčiau nugalėti „Arnold Strongman Classic“ rungtynėse tačiau iki puikaus pasirodymo šioje klasėje privalau treniruotis mažiausiai ketverius metus“,--pokalbį baigė galiūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais