Po Antrojo pasaulinio karo Z.Shipperis apsistojo Londone. Anglijos rinktinė Europos čempionato metu įsikurs Krokuvoje, šalia kurios ir buvo įrengtas fašistinis Aušvico mirties fabrikas.
„Žaidėjai yra pavyzdys visuomenei. Jie turi suprasti, kas nutiko Aušvice ir pasisakyti prieš netoleranciją. Pažiūrėkite, kas nutiko su jais, kai 2004 metais jie buvo įžeidinėjami Ispanijoje. Mes turime tai sustabdyti. Žmonės, klausykitės futbolininkų“ – kalbėjo Z. Shipperis.
„Žmonės neigia holokaustą. Taip daro antisemitai, rasistai. Todėl aš keliauju ir kalbu. Aš tai darau dėl žmonių, kurie žuvo Aušvice“ – pasakoja Z.Shipperis. Anglijos rinktinės futbolininkams jis papasakos savo vaikystės istoriją. Iš pradžių Z.Shipperis pateko į Lodzės getą, o iš jo buvo traukiniu nuvežtas į Aušvicą. Z.Shipperis buvo tarp laimingųjų, nes jį nusiuntė ne į dujų kamerą, o paliko gyvą dirbti fabrike.
„Aš kasdien klausiu savęs: „Kaip žmogus gali taip elgtis? Dieną žudyti kūdikius, o vakare susėsti su savo šeima ir vaikais, su jais vakarieniauti, klausytis muzikos. Kas tai per žmonės? Jei vadinčiau juos gyvuliais, tai įžeisčiau gyvulius“ – pasakoja Z.Shipperis.
Apie dujų kameras jis sužinojo prabėgus kelioms dienoms po atvykimo į Aušvicą. Apie tai Z.Shipperiui papasakojo žydai, dirbantys specialioje grupėje, atliekančioje visą juodą darbą – nuvedančioje pasmerktuosius į dujų kameras. Po pusmečio visi tos komandos nariai taip pat atsidurdavo dujų kamerose.
„Kai šiandien galvoju apie Aušvicą valdžiusius žmones, tai kalbu apie išsilavinusius žmones, daktarus, tokius kaip Josefas Mengele. Negalima sakyti, kad tai buvo chuliganai ar banditai. Jie visi turėjo universitetinį išsilavinimą“ – prisimena Z.Shipperis.
Z.Shipperis prisipažino labai laukiantis susitikimo su Anglijos rinktinės futbolininkais.
„Aš penkerius metus iš eilės badavau. Kartais dirbdamas geležinkelio stotyje, sugebėdavau nugvelbti morkų ar bulvių“ – pasakoja Z.Shipperis, kuris gyvas liko tik dėl atsitiktinumo.
Vyras teigia nejaučiantis pykčio vokiečiams. Jis „Wembley“ stadione stebėjo 1996 metų Europos futbolo čempionato rungtynes tarp Vokietijos ir Anglijos futbolininkų.
„Studentai klausia manęs, ar jaučiu neapykantą vokiečiams? Aš atsakau, kad ne, o ir kodėl turėčiau? Jie nekalti, kad jų seneliai įvykdė nusikaltimą. Mes negalime kaltinti kiekvienos vokiečių kartos, nes priešingu atveju niekada nebus taikos. Net karo metu buvo vokiečių šeimų, kurios slėpdavo žydų vaikus“ – dėstė Z.Shipperis.
Z.Shipperis prisipažino labai laukiantis susitikimo su Anglijos rinktinės futbolininkais. Jis „Wembley“ stadione stebėjo 1996 metų Europos futbolo čempionato rungtynes tarp Vokietijos ir Anglijos futbolininkų.
„Aš labai domiuosi sportu, ypač futbolu. Esu „Arsenal“ sirgalius. Mergina, su kuria susitikinėjau, gyveno netoli „Highbury“ stadiono. Taigi aš pagalvojau, kad galiu šeštadienio popietėmis užsukti į stadioną, o po futbolo nueiti pas ją“ – pasakojo garbingo amžiaus sulaukęs vyras.
Jo teigimu, futbolininkai, kuriuos mėgdžioti dažnai bando jaunoji karta, turi tapti pavyzdžiais ir savo elgesiu kovoti su visuomenėje kerojančia netolerancija.
