 |
Tai – aukšto komandos lygio įrodymas.
Taktika
Jei tik portugalų stovykloje nėra traumų ar diskvalifikacijų dėl kortelių, tai nuspėti šios vienuolikės sudėtį yra lengva. P.Bento yra stabilumo gerbėjas. Tiesa, šįkart portugalui teko atlikti vieną priverstinį keitimą ir į aikštę vietoj traumuoto puolėjo Helderio Postigos įleisti Hugo Almeidą. Visa kita liko savo vietose – 4-3-3.
Tik vieną keitimą startinėje sudėtyje atliko ir Vicente del Bosque. Tačiau tas pakeitimas nustebino. Rungtynes pradėjo puolėjas Alvaras Negredo. Prieš rungtynes žurnalistai vargo spėliodami, ar atakos smaigalyje žais Fernando Torresas, ar Cescas Fabregasas. Tačiau panašu, kad pirmasis prarado trenerio pasitikėjimą, o C.Fabregasas, kad ir koks universalus žaidėjas yra, nėra tikras puolėjas.
Ispanijos pirmenybėse A.Negredo per 30 rungtynių įmušė 13 įvarčių. Iš viso „Sevilla“ jis per 103 susitikimus yra įmušęs 44 įvarčius. Bet Ispanijos rinktinėje jo statistika atrodo įspūdingiau – 11susitikimų ir šeši taiklūs smūgiai. Vis dėlto trečiadienį jam nepavyko nuveikti nieko. Jį visiškai uždengė fiziškai stiprus portugalų vidurio gynėjas Bruno Alvesas.
Misija (ne)įmanoma?
Prieš rungtynes V. del Bosque teigė, kad pagrindinis uždavinys pusfinalyje yra nukenksminti Cristiano Ronaldo. C.Ronaldo dar nė karto nebuvo įmušęs į Ispanijos vartus. Neįmušė ir šįkart.
Ispanai prieš jį griebėsi paprasto ginklo – pražangų. Jei tik kildavo grėsmė, kad Cristiano vienas įsibėgės su kamuoliu, tuoj vienas ispanų stabdydavo portugalų kapitoną pražanga. Mintis paprasta: geriau geltona kortelė nei rizika praleisti įvartį.
Bene geriausią galimybę įmušti C.Ronaldo praleido antrojo kėlinio pabaigoje, kai kamuolys po jo smūgio skriejo šalia vartų. Ką gi, I.Casillasas šiame čempionate įvarčio nepraleidžia jau 419 minučių – nuo tos akimirkos, kai kamuolį į ispanų kapitono vartus pasiuntė italas Antonio di Natale.
Vaškinės figūros
Po rungtynių portugalų treneris P.Bento neslėpė savo nusivylimo rezultatu: „Manau, kad per pagrindinį laiką buvome geresni, tačiau neišnaudojome savo galimybių. Ispanai buvo stipresni pratęsimo metu, tačiau galėjome laimėti per pirmąsias 90 minučių. Labai gerai žaidėme pirmajame kėlinyje ir antrojo kėlinio pabaigoje. Jei turėčiau galimybę rinktis, kaip pralaimėti, tokio būdo kaip šiandien, tikrai nesirinkčiau. Tačiau kažkaip reikia pralaimėti. Ispanija yra didi komanda.“
Šie jo žodžiai puikiai apibendrina visas rungtynes. Pirmajame kėlinyje ispanai buvo blankūs, nors, kaip ir įprasta, ilgiau kontroliavo kamuolį. Bet pirmo jų smūgio į varžovų vartų plotą teko laukti net 68 minutes. Be to, ispanai nebūdingai dažnai klysdavo ir perduodami kamuolį. Dėl to veikiausiai kalti portugalai, kurie stengėsi neduoti laisvos erdvės savo varžovams.
Humoro jausmo nestokojantys „The Guardian“ futbolo apžvalgininkai rašo, kad taip atsitiko todėl, kad Madrido vaškinių figūrų muziejuje kaip tik baigiamos kurti Ispanijos rinktinės žvaigždžių skulptūros ir gal kartais būtent jos trečiadienį ir išbėgo į aikštę vietoje tikrų futbolininkų.
Ispanams pagrindinio laiko metu trūko ryžto ir paprasčiausio sveiko įžūlumo. Šias savybes išvydome tik pratęsime, kai V.del Bosque’s vyrai parodė, kad baudinių loterijos jie tikrai nenori.
Neatsakyti klausimai
Kodėl C.Ronaldo nesmūgiavo baudinio anksčiau? Kodėl buvo rizikuojama laukti penktojo bandymo, kai buvo aišku, kad to bandymu gali ir nebūti? Ar į skersinį smūgiavusį B.Alvesą paveikė tai, kad jis jau buvo pasirengęs mušti trečiąjį baudinį, tačiau paskutiniu momentu jį pakeitė Nani, ar tai ir nebuvo lemiamas faktorius, išmušęs šį gynėją iš pusiausvyros?
Nejučiomis prisimena puikus Pieterio Bruegelio paveikslas „Ikraro krytis“. Paveikslas įspūdingas tuo, kad pačiam Ikarui jame tenka toli gražu ne pagrindinė vieta. Matome ariantį žemdirbį, bandą ganantį piemenį, žvelgiantį į dangų, iš kurio ką tik nukrito Ikaras. Būtent jie yra pagrindiniai šio paveikslo personažai. Paties Ikaro paveiksle matome tik kojas, kyšančias iš vandens.
Portugalai trečiadienį krito kaip ir Ikaras. P.Bruegelio paveikslas primena, kad net ir po tokio kritimo gyvenimas nesustoja – visi toliau dirba savo darbus, o Ikarą paprasčiausiai pamiršta. Jau kitą dieną futbolo sirgaliai, išskyrus pačius portugalus, pamirš pirmąjį pusfinalį ir jo dramą. Visų akys nukryps į rungtynes tarp Vokietijos ir Italijos.
