 |
Kodėl Lenkija, klausia manęs ne vienas bičiulis. Taip, lenkai nedemonstruoja gražaus ir kokybiško komandinio futbolo. Tuo galėjome įsitikinti ir rungtynėse su čekais. Tačiau šioje ekipoje rungtyniauja mėgstamiausias mano žaidėjas Jakubas Blasczykowskis, kurio reidais aikštės kraštais mėgaudavausi dar stebėdamas Krokuvos „Wisla“ rungtynes. Be to, manau, kad, nepaisant visų dabarties nesutarimų, turime palaikyti kaimynus, su kuriais mus sieja gilūs istoriniai saitai. Turime tiesti tiltus ir ieškoti sutarimo, o ne leisti įsivyrauti priešiškumui.
Taktika
Tačiau po šeštadienio rungtynių Lenkijos marškinėlius kuriam laikui teks padėti į spintą – Franciszeko Smudos auklėtinių žygis čempionate baigėsi jau po grupės etapo. Pralaimėta čekams ir pralaimėta pelnytai. Su tokiu žaidimu lenkai nebuvo verti žengti toliau.
Dvikovą su čekais „raudonai-balti“ pradėjo taktine schema 4-2-3-1. F.Smuda nusprendė nekeisti nė vieno žaidėjo ir į aikštę išleido tą pačią vienuolikę, kuri pradėjo ir antrojo turo rungtynes su Rusija. Tiesa, prieš mačą buvo abejojama, ar aikštėje šeštadienį išvysime gynėją Damieną Perquis ir saugus Dariuszą Dudką bei Eugeną Polanskį. Trijulė aikštėje pasirodė, tačiau bent iš E.Polanskio, kuris puikiai atrodė kovodamas su Rusija, šeštadienį F.Smuda tikrai tikėjosi daugiau.
Šeštadienį Vroclave lijo, žaibavo ir trankėsi griaustinis. Lenkai tarsi griaustinis pradėjo rungtynes ir bent jau pirmąjį pusvalandį tikrai atrodė pranašesni už savo varžovus. Čekai pirmą kartą į lenkų vartus smūgiavo tik 29 minutę. Tačiau tai veikiau tebuvo vasariška audra, kuri gali užklupti netikėtai staigiai, tačiau lygiai taip pat staigiai ir išsikvepia. Čekai užtikrintai pralaukė, kol lenkiška audra nurims ir nuo to laiko perėmė žaidimo kontrolę į savo rankas. Antrasis lenkų kėlinys labai priminė rungtynes su Graikija. Tuomet antrojoje dvikovos pusėje lenkai taip pat dažnai klydo, nesugebėdavo suregzti atakų, o žaidėjų akyse nebuvo matyti tos ugnelės ir tikėjimo savo jėgomis. Šeštadienį prisnūdęs lenkų erelis vėl prabudo tik antrojo kėlinio pabaigoje, tačiau jau buvo per vėlu.
Michalo Bileko vyrai šeštadienį rungtyniavo taktine schema 4-2-3-1. Lyginant su rungtynėmis prieš Graikiją, čekų sudėtyje buvo atliktas vienas keitimas ir tas pats tikrai ne iš gero gyvenimo. Tomašas Rosicky negalėjo rungtyniauti dėl traumos, o jo vietą užėmė Danielis Kolaržas. Prieš šeštadienio rungtynes pats čekų kapitonas kalbėjo, jog jo trauma neturėtų būti lemiamas smūgis čekų vienuolikei. Tomašas teigė tikįs savo komandos draugais ir pastarieji jo šeštadienį tikrai nenuvylė. M.Bileko kompanija rungtyniavo atsargiai, tačiau užtikrintai, didelį dėmesį skyrė varžovų atakų griovimui, tačiau nepamiršo ir puolimo.
Geriausias žaidėjas
„Jie žaidė nuostabų futbolą ir įmušė gražų įvartį. Mes neišnaudojome savo galimybių, ypač pirmajame kėlinyje“, – po rungtynių teigė F.Smuda. Čekų įvarčio autorius Petras Jiračekas bent vienam vakarui tapo nacionaliniu šalies didvyriu. Čekai daug galimybių neturėjo, tačiau P.Jiračekas meistriškai pasinaudojo. Tiesa, čia verta pridurti, kad lemiama čekų ataka prasidėjo nuo grubios lenkų klaidos aikštės viduryje. Skubėdamas į ataką, vienas lenkų saugų suklydo perduodamas kamuolį ir taip leido čekams surengti greitą ataką, pasibaigusią taikliu smūgiu į Przemyslawo Tytonio vartus.
Pagyrimų čekų gretose vertas ne tik P.Jiračekas, tačiau ir visi aikštėje pabuvoję žaidėjai. Petras Čechas užtikrintai stovėjo vartuose ir tesėjo pažadą nebekartoti tokių klaidų, kokia buvo padaryta praėjusiose rungtynėse. Gynybos linija taip pat žaidė užtikrintai ir čekai tapo pirmą kartą šiame turnyre išlaikė savo vartus „sausus“.
Įdomu tai, kad čekai ketvirtfinalį pateko turėdami neigiamą įmuštų ir praleistų įvarčių balansą. Tiesa, 1996 metais, kai čekai nužygiavo iki pat finalo, situacija buvo tokia pati. Šis ženklas teikia vilties M.Bileko vyrams.
Čekų saugų grandyje vėl aktyvus buvo Vaclavas Pilaržas, pastebimas buvo Jaroslavas Plašilas. Net ir puolime žaidęs Milanas Barošas šeštadienį buvo pastebimesnis nei pirmose dviejose rungtynėse. Nors įvarčio puolėjui pelnyti vėlgi nepavyko.
Lenkų gretose išskirti kažkurį žaidėją būtų sunku. J.Blaszczykowskis ir Robertas Lewandowskis aktyviai pradėjo rungtynes, tačiau vėliau buvo pristabdyti. Vargu, ar verta tikėtis, kad šis duetas sugebėtų vien ant savo pečių ištempti visą komandą. Būtent ekipos draugų paramos jiems šeštadienį ir trūko labiausiai. Nepadėjo lenkams nė nuostabus sirgalių palaikymas.
Rungtynių nusivylimas
Lenkijos rinktinės atsarginiai žaidėjai, stoję į kovą po keitimų, nepagyvino žaidimo. Nė Adrianas Mierzejewskis, nė Pawelas Brozekas, nė Kamilis Grosickis niekuo neišsiskyrė. Galbūt atsarginių žaidėjų, galinčių sustiprinti komandą rungtynių eigoje, trūkumas ir buvo viena iš Lenkijos rinktinės nesėkmės priežasčių. F.Smuda turės apsvarstyti šį klausimą.
Tiesa, lenkų treneris jau dabar žvelgia į artėjantį Pasaulio čempionato atrankos turnyrą. Jo teigimu, Lenkijos komanda yra padariusi didžiulę pažangą ir turėtų iškovoti kelialapį į Braziliją. Tiesa, dėl kelialapio į Pasaulio pirmenybes lenkai kovos jau vadovaujami kito trenerio. Tuo tarpu M.Bileko vyrams Pasaulio čempionatas dar nė motais. Rytoj visas čekų komandos dėmesys kryps į kovas B grupėje, kur paaiškės būsimasis jų varžovas ketvirtfinalyje.
