Italija – Anglija 0:0, 4:2 po 11 metrų baudinių
2012.06.24 d. ketvirtfinalis, Kijevas, Ukraina
Nors abi komandos išsirikiavo 4-4-2 schemomis, bet jų žaidimas smarkiai skyrėsi. Italai pasirinko rombo išsidėstymą, ilgai taikytą Carlo Ancelotti „Milan“ klube. Andrea Pirlo dirigavo žaidimui judėdamas rombo apačioje, jį saugojo ir pločio suteikė Daniele'is de Rossi su Claudio Marchisio, o viršuje vietą užėmė Riccardo Montolivo. Tuo tarpu anglai didžiąją laiko dalį žaidė tarsi viena linija, kuomet saugai 5-10 metrų atstumu simetriškai judėjo su gynėjais. Jamesui Millneriui, o ypač Ashley Youngui buvo leidžiama daugiau dalyvauti puolime, tačiau Stevenas Gerrardas bei Scottas Parkeris turėjo saugoti gynybines linijas, nes bent jau varžybų pradžioje į atakas jungėsi ir anglų krašto gynėjai.
Anglų vienas pagrindinių tikslų buvo aikštės vidurio apsauga, todėl liepdamas savo krašto saugams spaustis centre, R.Hodgsonas paaukojo savo atakų plotį. A.Youngas akivaizdžiai nepritapo šioje schemoje, nors turėjo būti vienu iš savo ekipos lyderių. Jis daug silpniau atrodė gynyboje nei jo kolega J.Millneris, kuris savo darbštumu kompensavo patirties trūkumą gynyboje. Iš pirminių veiksmų aikštėje, matėsi, jog treneris liepė Wayne'ui Rooney dengti A.Pirlo. Tai jis darė tinkamai tik pradžioje, tačiau po kurio laiko ar dėl nenoro gintis, ar jėgų trūkumo, paliko italą, o šis suvaidino lemiamą vaidmenį varžybose kartu su vartininku Gianluigi Buffonu.
 |
| Taktinės schemos ir statistika. |
Kiek pasikeitė anglų žaidimas į aikštę išėjus Andy Carrollui. Jis laimėdavo beveik kiekvieną dvikovą dėl aukšto kamuolio, todėl komandos draugai galėdavo pakilti kiek aukščiau. Pavojingos buvo ir anglų kuriamos standartinės situacijos, tačiau priešingai nei ankstesnėse varžybose, pelnyti įvarčio nepavyko. Italai pagyvino žaidimą išleisdami Christianą Maggio, kuris buvo labai pastebimas dešinėje atakos pusėje. A.Pirlo tolimi ir itin tikslūs perdavimai leido C.Prandeli auklėtiniams išnaudoti kuo didesnį aikštės plotą, tampyti varžovų gynybą, ypač tais atvejais, kai jungdavosi krašto gynėjai. Gerai veikė Antonio Cassano ir Mario Balotelli duetas, kuris galėjo pelnyti bent vieną įvartį veikdami drauge.
Įspūdingas italų dominavimas nuolat atsimušdavo į anglų gynybą, kuri išsiskyrė zoninio ir asmeninio (Joelis Lescotas dengė M.Balotelli) dengimo aktyvumu, drausme. Tais atvejais, kai „mėlyniesiems“ pavykdavo susikurti pavojingą situaciją, vis pritrūkdavo tikslumo. Kol kas šiame čempionate pagrindinio laiko metu jie įveikė tik airius, tad norint sėkmingai kovoti kitose dvejose rungtynėse italai privalo būti tikslesni puolime. Tuo tarpu anglai, tikriausiai kiek netikėtai net patys sau, pademonstravo vieną geriausių gynybų čempionate (žinoma, klaidų neišvengta). Jų atsidavimas darbui gynyboje, asmeninių rezultatų aukojimas dėl komandos buvo įspūdingas. Įdomu, ar Anglijos futbolo federacija, o dar svarbiau – žiūrovai, norės matyti taip žaidžiančią rinktinę nuolat.
 |
| Andrea Pirlo statistika |
Straipsnį parengė FK „Navigatoriai – LT Aqua“, www.navigatoriai.lt
