Portugalijos strategas Joao Pinto suprato, jog leidus ispanams žaisti, prisileidus juos prie savo baudos aikštelės, anksčiau ar vėliau kils didelis pavojus. Todėl portugalų žaidimo planas rėmėsi aukštu priešininkų spaudimu visoje aikštėje, išlaikius žaidimo schemą 4-3-3. Vienas svarbiausių vaidmenų teko Rauliui Meirelesui, Migueliui Veloso bei Joao Moutinho.
Dengdami savo zonas, palydėdami žaidėjus asmeniškai, kiekvienas jų neretai stovėdavo tarp ispanų gynėjų ir saugų. J.Pinto nutarė „atkirsti“ priešininkų gynėjus nuo saugų, o pastaruosius nuo puolėjų. Suskaldęs ispanus į tris atskirus junginius, jis puolimą organizavo dažniausiai kairiuoju kraštu, kur kaip visada aktyvus buvo Fabio Coentrao, Cristiano Ronaldo tuo metu judėdavo arčiau centro. Hugo Almeida stengėsi kabintis už jam adresuotų kamuolių, prilaikyti žaidimą, kad kuo daugiau portugalų pasijungtų į puolimą. Nani nardė visoje aikštėje, bet taip ir nerado sau vietos.
Tad visas žaidimas vyko kairėje pusėje, kur buvo renkamasi tarp dviejų sprendimų: kamuolio aukštas skersavimas į baudos aikštelę H.Almeidai arba F.Coeantrao-C.Ronaldo derinio dėka, prasiveržimas į aikštės centrą ir smūgiavimas į vartus. C.Ronaldo neretai buvo dengiamas net trijų ispanų. Visuomet Gerardo Pique, kairiąją zoną prižiūrėjusio Alvaro Arbeloa bei vieno iš atraminių saugų Sergio Busquetso arba Xabi Alonso.
Viena svarbiausių dvikovų vyko tarp Xavi ir R.Meireleso. Visi žinome, jog gavęs kamuolį Xavi tampa itin pavojingas kurdamas savo ekipos žaidimą, diktuodamas rungtynių tempą. Todėl R.Meirelesas turėjo aiškią užduotį – neleisti ispanui įsibėgėti. Manome, tai jam pavyko tikrai gerai.
Žaidėjų įtaka aikštėje. Kuo ryškesnė pavardė – tuo didesnė įtaka žaidėjo pozicijoje:
 |
| Žaidėjų įtaka aikštėje |
Abi komandos žaidė ganėtinai „žemai“, pagrindinį dėmesį skyrė gynybai, leisdami atakuoti 3-5 savo žaidėjams, todėl nebuvo didelių plotų greitoms atakoms rengti. Ispanai išsidėstė 4-3-2-1 schema. Jie nebuvo tokie agresyvūs visoje aikštėje, kaip visuomet, tad leido priešininkams lengviau apdirbti kamuolį, pakelti galvą ir jį perduoti komandos draugui. Daugiausia perdavimų buvo atliekama arčiau savo vartų, aikštės viduryje, bet toliau prasiveržti nepavyko, nes ten ispanų saugus pasitikdavo portugalai. Pastarieji uždengdavo kamuolį galinčius priimti ispanus, tuo pačiu greitai judėdavo prie paties žaidėjo su kamuoliu.
Netikėtas buvo Vincente del Bosque sprendimas išleisti Alvaro Negredo startinėje sudėtyje. Tikriausiai jis norėjo jėgos puolime, kad žaidėjas palaikytų kamuolį, nes tą puolėjas puikiai atlieka savo klube. Tačiau galingas, lėtesnis nei Cesc Fabregas, A.Negredo buvo itin palankus dengiamasis aukštiems ir fiziškai stipriems portugalų centro gynėjams. Adreas Iniesta, Davidas Silva puolant judėjo link centro, kraštus palikdami tą dieną ne itin aktyviems buvusiems krašto gynėjams. Todėl ispanų puolimas buvo per siauras, labai sukoncentruotas į vidurį, žaidėjai neturėjo laisvų plotų. Pavojingi epizodai atsirasdavo tik po priešininkų klaidų, perėmus kamuolį (pvz. 38 min. D.Silvos momentas). Ispanai gavo šiek tiek pločio aikštėje tik pasirodžius Jesusui Navasui ir Pedro. Pirmas smūgis į vartų plotą buvo atliktas tik 68 minutę, surengtos tik 4-6 savo tradicines pozicines atakos, prispausdami portugalus prie Rui Patricio vartų. C.Ronaldo švaistė progas ir priminė save tokį, už ką jis nuolat buvo kritikuojamas: nepastebimas svarbiose varžybose, neišnaudojantis progų.
Visgi, šiose varžybose geriausiai pasirodė gynėjai, atraminiai saugai. Abiejose ekipose jie sužaidė puikias varžybas, ne veltui pagrindinis rezultatas baigėsi 0:0. Gynybinių veiksmų dėka žaidimas aikštėje buvo netikslus. Pavargę portugalai „nebeištempė“ pratęsimo ir baudinių serijos, nors mūsų manymu, jie sužaidė labai geras varžybas, ypač taktiškai ginantis, o ispanai laimėjo, net ir nesužaisdami sau būdingų varžybų.
Smūgiai į vartus (ispanų – iki pratęsimo):
 |
| Smūgiai į vartus |
 |
| Taktinės schemos ir statistika |
Straipsnį parengė FK „Navigatoriai – LT Aqua“, www.navigatoriai.lt
