„Euro-2012“ prie starto linijos: kam atiteks auksas?

16 komandų. Kiekviena – su savomis ambicijomis. Prieš čempionato startą visi yra lygūs, bet dauguma futbolo apžvalgininkų sutaria, kad trys ekipos atrodo lygesnės už kitas.

Čempionų jėga

Ispanija, Nyderlandai, Vokietija. Tokia tvarka šios komandos išsirikiavo 2010 metų pasaulio čempionate Pietų Afrikos Respublikoje. Į Lenkiją ir Ukrainą jos atvyko laimėti – nė vienoje stovykloje to neslepiama. Būtų keista, jei būtų kitaip.

Ispanija yra dabartinė Europos ir pasaulio čempionė. Nuo 2006-ųjų, iš pradžių vedama Luiso Aragoneso, o vėliau – dabartinio trenerio Vicente Del Bosque, ši komanda pralaimėjo tik dukart: 2009-ųjų Konfederacijų taurės turnyro pusfinalyje amerikiečiams ir praėjusio pasaulio čempionato finalo turnyro pirmosiose rungtynėse šveicarams.

Čempionų komanda į „Euro-2012“ atvyko be traumuotų rezultatyviausio visų laikų savo žaidėjo Davido Villos ir rinktinės kapitono Carleso Puyolio, bet – net D.Villai iškritus iš rikiuotės – galėjo sau leisti palikti už borto kone 30 įvarčių praėjusį sezoną įmušusį „Valencia“ puolėją Roberto Soldado.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. Prieš ketverius metus didvyriu tapo F.Torresas, finale įmušęs pergalingą įvartį į vokiečių vartus.

Kontrolinėse rungtynėse prieš čempionatą V.Del Bosque komanda skynė pergales. Pavojaus signalu galbūt galėtų tapti faktas, kad sunkiausia buvo iškovota prieš pat kelionę į Rytų Europą, kai kinus čempionai palaužė tik rungtynių pabaigoje. Forma smunka? Vargu. Galima kalbėti apie objektyvias aplinkybes – ispanai pirmą kartą išbandė ilgiausią sezoną žaidusius ir tik Karaliaus taurės turnyro finalu gegužės pabaigoje jį baigusius „Barcelona“ ir Bilbao „Athletic“ žaidėjus, o seniems žaidybiniams ryšiams atkurti reikia šiek tiek laiko.

Ispanų silpnybėmis galėtų būti rutina tapusios pergalės ir dėl to mažėjanti motyvacija. Bet šią sąmokslo teoriją kategoriškai neigia rinktinės vartininkas Ikeras Casillasas: „Laimime pirmiausia dėl to, ką turime savo galvose“. Suprask – jie mąsto kaip nugalėtojai. Ir ne kitaip.

Galima kalbėti, kad ispanai vis labiau nuspėjami. 2008-ųjų Europos čempionato finalą aikštėje pradėjo septyni dabartinės sudėties žaidėjai, lemiamas pasaulio pirmenybių rungtynes Pietų Afrikoje – aštuoni. Šviežio kraujo nedaug.

Bet net jei ir taip, ispanams žaidžiant vaizdas aikštėje nesikeičia – didesnę laiko dalį varžovai aikštėje šoka be kamuolio. Raudonieji jį praranda labai retai. Dar L.Aragoneseso įdiegta futbolo filosofija veikia nestrigdama.

Sidabro medaliai įkyrėjo

Patirtis ir susižaidimas – vieni ispanų kozirių. Olandų – taip pat. Treneris Bertas van Marwijkas į „Euro-2012“ atsivežė dešimt iš vienuolikos žaidėjų, užpernai pradėjusių pasaulio čempionato finalą aikštėje. Nėra tik karjerą baigusio gynėjo Giovanni van Bronckhorsto.

Kartu su patirtimi į Lvovą bei Charkovą, kur grupės rungtynes žais olandai, keliauja ir didelės ambicijos. „Mums čempionatas bus sėkmingas, jei laimėsime, – iš peties kirto saugas Rafaelis van der Vaartas. – Negalime kalbėti tokiomis frazėmis, kaip: „Pusfinalis būtų gražu“. Esame pasaulio vicečempionai, ir čia turime žengti dar vieną žingsnį aukštyn.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./ Nyderlandai pasiruošimą baigė pergale 6:0.

G.van Bronckhorstui pasitraukus, o jį kairiojo gynėjo pozicijoje pakeitusiam Erikui Pietersui patyrus sunkią traumą, kairysis gynybos kraštas yra opiausia problema – jame bandytas net Lisabonos „Sporting“ saugas Stijnas Schaarsas.

Pasirengimo čempionato pradžioje oranžiniai namuose pralaimėjo bulgarams. Paskutinėse kontrolinėse rungtynėse jie negailestingai nokautavo Šiaurės Airiją – 6:0. Vadinasi, forma įgyta laiku.

B.van Marwijko nuomone, kontrolinės rungtynės reiškia nedaug. „Pernai vokiečiai jose šlavė visus, – prisiminė olandų treneris. – Iš karto pradėta kalbėti, kad Vokietija – aiški Europos čempionato favoritė. Šiemet jie pralaimėjo prancūzams, po to – šveicarams, ir kalbos nutilo“.

Vokiečiai į „Euro-2012“ irgi atvyksta kovoti dėl aukso. Kitaip nei pagrindinių konkurentų komandos, savo gretas per porą pastarųjų metų jie papildė dar keliomis sparčiai kylančiomis žvaigždėmis – Mario Goetze, Andre Schuerrle, Marco Reusu, Holgeriu Badstuberiu.

Devyni Vokietijos komandos futbolininkai nėra žaidę didžiuosiuose tarptautiniuose turnyruose. Bet mes tikime šia komanda, – sakė O.Bierhoffas.

„Tai galbūt yra pavojus mums – devyni komandos futbolininkai nėra žaidę didžiuosiuose tarptautiniuose turnyruose. Bet mes tikime šia komanda ir manome, kad ji gali sužaisti labai gerą čempionatą“, – svarstė Vokietijos rinktinės generalinis vadybininkas Oliveris Bierhoffas. Vokiečiai su ispanais irgi turi savų sąskaitų – trokšta atkeršyti už nesėkmę Europos čempionato finale prieš ketverius metus.

Didysis trejetas kovai pasiruošęs. Tie, kurie bandys išardyti dabartinę Europos futbolo hierarchiją, – irgi.

Juodieji arkliukai

Portugalija, Prancūzija. Galbūt net Lenkija ar Airija. Tai – šalys, kurios gali pabandyti nustebinti.

Portugalai iš jų visų turi didžiausią potencialą, bet burtai jiems buvo žiaurūs. Paulo Bento treniruojamai komandai kiekvienos rungtynės bus tarsi finalas – grupėje jie susidurs su olandais, vokiečiais ir danais, kurie atrankos grupėje Portugaliją nustūmė į antrą poziciją ir neabejotinai būtų vertinami kaip rimta jėga, jei „Euro-2012“ būtų patekę į bet kurį kitą pirmojo etapo ketvertą.

Portugaliją į priekį ves Cristiano Ronaldo. Prancūziją, kuri prieš čempionatą laimėjo visas trejas kontrolines rungtynes, – vadinamoji 1987-ųjų karta. Pasaulio septyniolikmečių čempionate kažkada visus – taip pat ir ispanus su Cescu Fabregasu bei Gerardu Pique finale – sumušę Samiras Nasri, Karimas Benzema, Jeremy Menezas, Hatemas Ben Arfa yra pasirengę vyriškam futbolui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vidaus nesutarimų atsikratę prancūzai tapo galinga jėga.

Pasikeitus treneriui ir atlikus radikalų gretų valymą po skandalingo 2010-ųjų pasaulio čempionato, vidinio susipriešinimo komandoje nebeliko. O grupė, kurioje žais prancūzai, tokia, kad lieka prognozuoti, jog bent pirmajame etape Laurento Blanco komandos šansai – kone idealūs.

Grupę, iš kurios tikrai galima žengti aukštyn, gavo ir šeimininkai lenkai. Nors komandos kapitonas Jakubas Blaszczykowskis atsargiai vertina galimybes, teigdamas, kad sava aikštė gali būti ne tik pranašumas, bet ir įtampa, kurią ne visos komandos atlaiko, faktas, kad lenkai surinko turbūt stipriausią rinktinę per pastarąjį dešimtmetį.

Į priekį komandą ves tie, kurie žino, kaip laimėti, – J.Blaszscykowskis, Robertas Lewandowskis ir Lukaszas Piszczekas šį sezoną su Dortmundo „Borussia“ antrą kartą iš eilės tapo Vokietijos čempionais.

Narstant kitų čempionatų vidutiniokų ar net galimų autsaiderių pastarojo meto rezultatus, į akis krenta įdomių dalykų. Graikai per pastaruosius porą metų pralaimėjo tik sykį. Švedai iškovojo visas penkias pergales šių metų kontrolinėse rungtynėse. Airių serija be nesėkmių tęsiasi daugiau nei metus ir dabar jau pasiekė 14 rungtynių.

Airijos futbolininkų taktikos primityvumas kažkada buvo Europos futbolo legenda. Kodėl? „Jei mūsų planas A neveikia, mes bet kada galime pereiti prie plano A“, – kažkada ironiškai šyptelėjo buvęs komandos gynėjas Mike’as Lawrensonas.

Patyręs italų treneris Giovanni Trapattoni airiškų schemų nekaitaliojo, bet jam pavyko įkvėpti rinktinėje komandinės dvasios ir pasitikėjimo savimi. Airiai ir toliau nuspėjami, bet jie laimi. O tai turėtų kelti nerimo varžovams – kad ir italams, kurie į „Euro-2012“ atvyko nelaimių persekiojami.

Didžiųjų nelaimės

Trys pralaimėjimai per trejas kontrolines rungtynes. Dar vienas lažybų skandalas, privertęs trenerius iš komandos pašalinti gynėją Domenico Criscito, kurio neaplenkė policijos dėmesys. Andrea Barzagli trauma, dar labiau išretinusi vidurio gynybos gretas.

Italų treneris Cesare Prandelli stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau šalies žiniasklaida tuo netiki: „Ką jis nori apgauti?, – buvo klausiama vieno didžiųjų dienraščių komentare. – Negi C.Prandelli nežino, kad rinktinės treneris pas mus yra neteisus net tada, kai laimi? O ši komanda nelaimės“.

„Scanpix“ nuotr./Frankas Lampardas praleis čempionatą dėl traumos.

Bėdos visą pusmetį persekiojo ir Anglijos rinktinę. Gynėjas Johnas Terry įsivėlė į rasistinį skandalą, kai aikštėje įžeidė Antoną Ferdinandą, taip užrūstindamas šio vyresnįjį brolį ir komandos draugą rinktinėje Rio Ferdinandą. Po skandalo iš trenerio posto pasitraukusį italą Fabio Capello rinktinės trenerio poziciją užėmęs Roy Hodgsonas buvo priverstas rinktis vieną iš dviejų žaidėjų. R.Ferdinandui vietos komandoje neliko. Vėliau – dar blogiau. Garethas Barry, Frankas Lampardas, Gary Cahillas – tai tik nedidelė žaidėjų, kuriuos iš Europos čempionato eliminavo traumos, sąrašo dalis. O turint galvoje tai, kad dėl diskvalifikacijos pirmųjų dvejų rungtynių nežais puolėjas Wayne’as Rooney, anglų padėtis atrodo nepavydėtina.