Įkvėpimo šaltinis – vėliava
Žaliai-geltoni Brazilijos futbolo rinktinės apranga yra viena populiariausių visame pasaulyje. Tačiau brazilai ne visada rungtyniavo būtent tokio spalvų derinio uniforma.
Iki pat 1950 metų, kai Brazilijoje vyko Pasaulio čempionatas, ši ekipa žaidė baltais marškinėliais. Tačiau po apmaudaus pralaimėjimo turnyro finale Urugvajaus vienuolikei balta spalva Brazilijoje imta sieti su gedulu ir sielvartu.
Buvo nuspręsta, kad nuo šiol brazilai turi žaisti geltonai-žaliais marškinėliais. Būtent tokios spalvos dominuoja ir Brazilijos vėliavoje, kur žalia simbolizuoja Amazonės miškus, o geltona – šalies aukso atsargas. Šis pokytis atsipirko su kaupu – brazilai net penkiskart tapo stipriausia planetos ekipa.
Apsilankykite Urugvajuje ir Argentinoje ir sužinosite dvi visiškai skirtingas istorijas, pasakojančias, kodėl argentiniečiai rungtyniauja dryžuotais šviesiai mėlynos ir baltos spalvos marškinėliais.
Argentiniečiai jums pasakos, kad tokie marškinėliai atspindi jų vėliavos, kuri buvo įtvirtinta šaliai 1810 metais gavus nepriklausomybę, spalvas. Tačiau Urugvajuje jus mėgins įtikinti, kad būtent jie praėjusio amžiaus pabaigoje draugiškai leido argentiniečiams vilkėti šiuos marškinėlius. Iki tol šviesiai mėlynos ir baltos spalvos dryžuotus marškinėlius vilkėjo stipriausias Montevidėjaus klubas „River Plate“, kuris praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje sudorojo Argentinos aukščiausios lygos klubą „Alumni“.
Kaip ir brazilai ar argentiniečiai, ne viena kita valstybė įkvėpimo nacionalinės vienuolikės marškinėliams ieškojo šalies vėliavoje ar kitoje nacionalinėje simbolikoje. Tarp jų yra ir Italija, kuri tradiciškai žaisdavo vilkėdama baltą uniformą.
Tačiau 1911 metais prieš rungtynes su Vengrija italai nusprendė į marškinėlius įtraukti ir mėlyną juostą. Pastaroji turėjo simbolizuoti karališkuosius Savojos rūmus, iš kurių kilo visa Italijos karališkoji šeima. Panašiai elgėsi ir Nyderlandų futbolininkai, kurie oranžinius marškinėlius pasirinko siekdami pagerbti valdančią Oraniečių dinastiją.
Karališkos dinastijos ir čiužiniai
Nemažos dalies klubų marškinėlių istorija taip pat yra itin įdomi. Štai Turino „Juventus“ ekipa yra neatsiejama nuo juodai-baltų aprangų. Tačiau daugelį veikiausiai nustebins faktas, kad savo gyvavimo pradžioje „Senoji senjora“ žaidė rožiniais marškinėliais. Tuo tarpu juoda ir balta klubo spalvomis tapo ganėtinai atsitiktinai – dėl Anglijos marškinėlių gamintojo klaidos.
O buvo taip – juodai-balti marškinėliai turėjo keliauti į Notinghemą, kur naujų aprangų laukė „Notts County“ ekipa. Tačiau per klaidą marškinėliai buvo išsiųsti į Turiną. Italai paskaičiavo, kad grąžinti siuntinį ir laukti naujų aprangų jiems kainuos per brangiai, tad nusprendė pasilikti per klaidą pas juos atsidūrusius marškinėlius. Po poros metų su jais „Juventus“ laimėjo savo pirmąjį „scudetto“.
Įdomu tai, kad „Juve“ nėra vienintelis klubas, kuris už savo spalvas turi būti dėkingas Notingemui. Iki ketvirtojo dešimtmečio Londono „Arsenal“ klubas rungtyniavo raudonais marškinėliais, kurie buvo skirti pagerbti „Nottingham Forest“ ekipą, kuri skyrė pinigų dviems savo buvusiems žaidėjams, kad šie Londone galėtų įkurti savo klubą. Ketvirtajame dešimtmetyje „kanonierių“ marškinėlių dizainas buvo kiek pakeistas – ant rankovių atsirado vietos baltai spalvai.
„Southampton“ taip pat yra laikomas klubu, kuris kūrė marškinėlių madą ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. Savo istorijos pradžioje Bilbao „Athletic“ klubas ir jo padalinys Madride „Atletico“ rungtyniavo mėlynai-baltais marškinėliais, kokiais rungtyniavo Anglijos „Blackburn Rovers“ ekipa. Legenda pasakoja, kad į Angliją pasiųsti pirkti Blekburno klubo marškinėlių Bilbao klubo atstovai grįžo su visiškai kitokia preke – raudonai-balta „Southampton“ uniforma.
Tiesa, yra ir kita šios istorijos versija. Pasakojama, kad raudonai-baltus marškinėlius pasigaminti buvo pigiausia, nes būtent tokia spalva vyravo ant masiškai gaminamų čiužinių. Jei Bilbao „Athletic“ klubas yra žinomas „Los Leones“ (Liūtų) pravarde, tai Madrido „Atletico“ ekipa pravardžiuojama „Los Colchoneros“ (Čiužinių gamintojai).
Balta spalva – tyrumo simbolis
Kalbant apie kitų Ispanijos komandų istoriją, verta paminėti, kad buvęs Bazelio ekipos žaidėjas Joanas Gamperis ilgai nesuko galvos, kai turėjo nuspręsti, kokios spalvos turi dominuoti jo įkurtoje „Barselona“ komandoje.
Spalvos buvo pasiskolintos iš Bazelio klubo – tamsiai raudona ir mėlyna. Tuo tarpu Madrido „Real“ dėl savo baltų aprangų turi būti dėkingi pirmajam klubo puolėjui Arthurui Johnsonui, kuris nusprendė, kad sostinės ekipa turi vilkėti tokius pat marškinėlius, kaip ir sėkmingiausias XIX amžiaus Londono klubas „Corinthian FC“.
„Real“ nėra vienintelė Europos elito ekipa, pasirinkusi baltą spalvą. Marselio „Olympique“ vienuolikė nusprendė rungtyniauti baltos spalvos marškinėliais norėdama išsiskirti nuo kitos to paties miesto ekipos „FC Marseille“, kuri rungtyniavo juodais marškinėliais. Be to, balta spalva „Olympique“ norėjo pabrėžti ir barono Pierre‘o de Coubertino pradėto olimpinio judėjimo tyrumą. Klubas paprasčiausiai pasiekė atletų, dalyvavusių 1896 metų Atėnų žaidynėse pavyzdžiu. Tose žaidynėse visi sportininkai rungėsi vilkėdami baltą aprangą.
Dar vienas prancūzų klubas „Auxerre“ iš pradžių vilkėjo juodus marškinėlius, tačiau vėliau šią spalvą iškeitė į baltą. Dvasininko Abbe‘o Deschampso įkurta ekipa juodą spalvą pasirinko, nes ši atspindi juodą dvasininko sutaną. Tačiau, komandai rungtyniaujant vėlyvais vakarais, stadiono apšvietimas buvo toks prastas, kad juodai vilkinčius žaidėjus buvo sunku įžiūrėti. Tad nuspręsta pereiti prie baltos spalvos.
Savo ruožtu Amsterdamo „Ajax“ klubas marškinėlių dizainą keitė norėdamas atsiriboti nuo pagrindinių konkurentų „PSV Eindhoven“ ir Roterdamo „Feyenoord“, kurie irgi rungtyniavo dryžuotais raudonai-baltais marškinėliais. 1911 metais laimėjęs Olandijos čempionatą, Amsterdamo klubas nusprendė rungtyniauti baltais marškinėliais su plačia vertikalia raudona juosta per vidurį.
Švedijos vėliavos ir raudonieji velniai
Argentinos „Boca Juniors“ klubo mėlyni marškinėliai su geltona horizontalia juosta gimė iš esmės atsitiktinai. Negalėdami sutarti dėl to, kokios spalvos marškinėliais turi rungtyniauti, klubo įkūrėjai sutarė bent dėl to, kad jie turi keliauti į uostą ir spalvas naujiems marškinėliams pasirinkti pagal pirmo horizonte pamatyto laivo vėliavą. Kaip jau veikiausiai atspėjote, pirmas išvystas laivas buvo iš Švedijos.
Aršūs „Boca Juniors“ priešai „River Plate“ dėl savo marškinėlių dizaino turi būti dėkingi muzikos grupei „The Inhabitants of Hell“, kurie vilkėjo kostiumais, simbolizuojančiais velnią. Per pirmąsias savo rungtynes „River Plate“ futbolininkai atsiplėšė po gabalą muzikantų aprangos ir prisisiuvo prie savų marškinėlių. Taip ir gimė legendiniai klubo marškinėliai su skersai einančia raudona juosta. Šiuos marškinėlius „River Plate“ ekipa vilki ir dabar.
Tačiau galima rasti ir istorijų, kai marškinėlių keitimas visiškai neatsiperka. Puikus pavyzdys čia yra Lakorunijos „Deportivo“. Ši ekipa 2003 metais žaisti Čempionų lygos mačo su „Monako“ nuvyko savo tradicinę dryžuotą mėlinai-baltą aprangą iškeitusi į ryškiai oranžinę. Alicijos vienuolikė tuomet praleido 8 įvarčius, o naujus marškinėlius po tokios nesėkmės beliko mesti į šiukšlių dėžę.
Parengta pagal FIFA.com
