Ištakos – aštuntajame dešimtmetyje
Organizuotos futbolo sirgalių grupės Lenkijoje ėmė kurtis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Pirmosios pasirodė Bytomo „Polonia“, Lodzės LKS, Varšuvos „Legia“ ir Gdansko „Lechia“ komandų rungtynėse.
Iš pradžių skirtingos sirgalių grupuotės nebuvo priešiškai nusiteikusios viena prieš kitą. Vienintelė išimtis – Varšuvos „Legia“ fanai, kurie buvo nekenčiami beveik visoje šalyje. Mat „Legia“ buvo armijos komanda, kuri iš kitų ekipų perimdavo geriausius žaidėjus. Dėl to Varšuvos klubo fanams gyvenimas nebuvo lengvas – kitų ekipų fanai mėgindavo juos nubausti už armijos vykdomą politiką.
Būtent Varšuvos „Legia“ fanai buvo pirmoji organizuota sirgalių grupuotė, keliaujanti palaikyti savo ekipos į išvykos varžybas. Beveik visur šių fanų laukdavo nemalonumai, nes tų laikų milicija nesaugodavo atvykstančių fanų, o stadione jiems nebūdavo atskirų tribūnų. Todėl kiekvienas išvykos mačas „Legia“ fanams buvo tarsi mūšis.
Bene didžiausias susirėmimas įvyko 1980 metais Čenstachavoje, kur Varšuvos „Legia“ ir Poznanės „Lech“ žaidė Lenkijos taurės finalą Į varžybas atvyko daug abiejų ekipų fanų, neramumai vyko tiek mieste, tiek stadiono tribūnose. Milicija prarado situacijos kontrolę. Žuvo mažiausiai vienas žmogus. Neapykanta tarp šių ekipų fanų jaučiama iki pat dabar.
Augantis priešiškumas
Devintajame dešimtmetyje priešiškumas tarp skirtingų komandų sirgalių augo. Komunistiniais laikais stadionai tapo bene vienintele vieša erdve, kurioje buvo reiškiamas nusivylimas komunistiniu režimu. Čia ypač išsiskyrė Gdansko „Lechia“ ekipos sirgaliai, kurie rungtynių metu neretai skanduodavo: „Šalin komunizmą!“. Nemaža dalis nelegalios opozicijos aktyvistų, gatvės kovotojų taip pat buvo ir Gdansko ekipos sirgaliai.
1989 metais komunizmas žlugo, tačiau augo nusivylimas, kurį stiprino nedarbas ir menka alga.
Būtent tokiomis sąlygomis Lenkijoje susikūrė modernus futbolo chuliganų judėjimas. Jei dauguma kitų Europos šalių rinkosi itališką ultrų judėjimo modelį, tai lenkai labiau žavėjosi kietu, smurto kupinu Anglijos futbolo chuliganų stiliumi.
Chuliganai netrukus užvaldė Lenkijos stadionus. Dešimtajame XX a. dešimtmetyje susikūrė tokios futbolo chuliganų grupuotės kaip „Teddy Boys“ (Varšuvos „Legia“), „Brigada Banici“ (Poznanės „Lech“), „Mlode Orly“ (Gdansko „Lechia“), „Destroyers“ (Lodzės „Widzew“), „Barra Bravas‘ 97“ (Sasnovieco „Zaglebie“), „Anti Wisla“ (Krokuvos „Cracovia“), „Young Freaks‘ 98“ (Poznanės „Lech“) ar „Sharks“ (Krokuvos „Wisla“). Chožuvo „Ruch“, Gdynės „Arka“ bei Lodzės LKS taip pat turėjo stiprias grupuotes.
Daugėjo susirėmimų įvyko ne tik stadionuose, bet ir traukiniuose. Į traukinį įlipdavo kamikadze vadinamas priešiškos grupuotės narys, kuris sutartoje vietoje patraukdavo avarinį stabdį. Tuomet traukinys būdavo užpuolamas – svaidomi akmenys, daužomi langai.
Jei priešininkus pavykdavo pričiupti netikėtai, puolantieji praktiškai išvengdavo nuostolių. Tuo metu užpultiesiems dažniausiai būdavo riesta.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos sporto sirgaliai vieni aršiausių |
Lenkijos futbolo chuliganai savo santykius aiškindavosi net ir nacionalinės ekipos rungtynėse. 1993 metais, kai Lenkija Chožuve žaidė su Anglija, visų rungtynių metu tribūnose skirtingos lenkų chuliganų grupuotės aiškinosi savo santykius. Policija buvo bejėgė ir galiausiai turėjo apleisti tribūnas. Anglai tiesiog žiūrėjo, kaip lenkai mušasi tarpusavyje.
1999 metais nukentėjo ir anglai. Prieš Varšuvoje vykusias rungtynes viename miesto parkų buvo surengta iš anksto suplanuota Lenkijos ir Anglijos futbolo chuliganų dvikova. Patys britai teigia, kad tuomet jie patyrė vieną gėdingiausių visų laikų savo pralaimėjimų.
Lemtingu tapo muštynės, kai pakeliui į stadioną Krokuvos „Cracovia“ ekipos chuliganas mirtinai peiliu subadė Ščecino „Pogon“ ekipos faną Andrzejų Kujawą. Po šio įvykio taika tribūnose tapo neįmanoma. Bene rimčiausias bandymas pasiekti paliaubas vyko 1995 metais salės futbolo turnyre Gdynėje. Visų didžiausių grupuočių fanai atvyko į susitikimą, tačiau jame nebuvo „Cracovia“ atstovų.
Visa tai lėmė, kad susitarimas galiojo vos trejas rungtynes. 1995 metų rugpjūtį Paryžiuje susivieniję „Pogon“ ir Varšuvos „Legia“ fanai užpuolė „Cracovia“ atstovus.
Chuliganų aljansai
Chuliganai ėmė burti aljansus. Gdynės „Arka“, Poznanės „Lech“ ir „Cracovia“ chuliganai susivienijo ir sukūrė bendrą aljansą, geriau žinomą Triados vardu. Net aštuonerius metus šis aljansas buvo nenugalimas ir kėlė milžiniškus neramumus stadionuose.
Kitą aljansą suformavo Vroclavo „Slask“, Gdansko „Lechia“ ir Krokuvos „Wisla“ chuliganai. Dar vieną – Varšuvos „Legia“, Ščecino „Pogon“ ir Sosnovieco „Zaglebie“. Tiesa, pastarasis aljansas gyvavo trumpai, nes „Pogon“ ir „Zaglebie“ chuliganai ėmė mųtis tarpusavyje. Nepaisant to, abiejų ekipų chuliganų firmos iki šiol palaiko gerus santykius su „Legia“ chuliganais.
Galiausiai 1999 metais Lenkijos futbolo rinktinės rungtynės tapo dviejų didelių aljansų kovos lauku. Didesnį, tačiau nebūtinai stipresnį aljansą sudarė Varšuvos „Legia“, Ščecino „Pogon“, Sosnovieco „Zaglebie“, Vroclavo „Slask“, Krokuvos „Wisla“, Gdansko „Lechia“, Lodzės „Widzew“, Liublino „Motor“, Balstogės „Jagiellonia“, Gdynės „Baltyk“, ir Olštino „Stomyl“ chuliganai.
Taip atsirado vadinamoji Didžioji koalicija. Šio aljanso įkūrėjai paskelbė, kad jų tikslas yra kovoti su visais, kurie nesilaiko paliaubų, taigi su Triados atstovais ir jų rėmėjais. Tačiau nesutarimų kildavo ir pačios Didžiosios koalicijos viduje. 1999 metais Gdynės „Baltyk“ grupuotę užpuolė formalūs jų sąjungininkai – Varšuvos „Legia“ chuliganai.
Kitą didžiulį chuliganų aljansą sudarė Triados nariai ir jiems prijaučiantys Chožuvo „Ruch“, Lubino „Zaglebie“, Bytomo „Polonia“, Valbžycho „Gornik“, Košalino „Gwardia“, Tychų GKS ir kelių kitų mažesnių klubų chuliganai. Jie pasivadino Opozicija.
1995 metais per Lenkijos taurės finalą tarp Katovicų GKS ir Varšuvos „Legia“ ekipų pastarosios komandos chuliganai įbėgo į aikštę ir puolė policininkus. Buvo puolami net raitosios policijos žirgai, kuriuos labai gąsdino petardos. Didelės muštynės tarp chuliganų ir policijos kildavo ir per „Legia“ ir Poznanės „Lech“ rungtynes.
Būtent pastarosios ekipos chuliganai ilgą laiką pirmavo neoficialioje „Chuliganų lygos“ įskaitoje. „Lech“ chuliganai laimėdavo beveik visas kovas tiek stadionuose, tiek už jų ribų. Nė viena kita gauja negalėjo prilygti gerai pasirengusiems „Lech“ kovotojams.
Daug neramumų kildavo per komandų derbius. Tai ypač pasakytina apie Varšuvą ar Trimiesčio derbį. 1997-1998 metų sezone per Gdynės „Arka“ ir Gdansko „Lechia“ derbį policija pirmą kartą panaudojo gumines kulkas.
Kovodami tarpusavyje, lenkų chuliganai kartais pamiršdavo išorės priešininkus. 1995 metais Zabžėje vykusios Lenkijos ir Vokietijos rungtynės prisimenamos kaip viena didžiausių Lenkijos chuliganų patirtų gėdų.
Įnikę į tarpusavio kovas, lenkai nė nepastebėjo, kad kautis su jais atvyko gausi vokiečių chuliganų, daugiausiai neonacių iš buvusios Rytų Vokietijos, grupuotė. Vokiečiai užvaldė miestą ir lenkai buvo priversti bėgti, dalis buvo smarkiai sumušti.
Susitarimas
Susitarimą dėl kruvinų muštynių nacionalinės rinktinės mačuose nutraukimo Lenkijos futbolo chuliganams pavyko pasiekti tik 2004 metais Poznanėje.
Buvo sutarta nesikauti per rinktinės mačus, be to, sutarta, kad kitu laiku vyksiančiuose susirėmimuose nebūtų naudojami jokie ginklai.
Muštynės ne sezono metu
Eriko Ovčarenko nuotr./Lenkijos stadiono |
1997-1998 metai išsiskyrė ir tuo, kad konfliktai tarp skirtingų grupuočių vyko net žiemos metu, kai jokios rungtynės nebuvo žaidžiamos. 1998 metų sausį Slupsko mieste kilo masiniai neramumai, kai po krepšinio rungtynių nuo policininko banano žuvo trylikametis Slupsko „Czarni“ fanas Przemekas Czaja. Policija fanus puolė dėl to, kad šie nepakluso reikalavimams neiti per gatvę degant raudonam signalui.
Po įvykio Slupske kilo riaušės, kurios truko kelias dienas iki pat berniuko laidotuvių. Riaušėse daugiausia dalyvavo Gdansko „Lechia“ ir Gdynės „Arka“ chuliganai, kurie degino policijos automobilius. Prie kovos su policija prisijungė ir kitų komandų chuliganai.
Pagal nerašytą chuliganų kodeksą kiekvienos grupuotės pagrindinis priešas yra policija. Tokiu atveju, jei kuri nors gauja turi rimtų bėdų su policija, kitos grupuotės yra įpareigotos padėti net ir tokiu atveju, jei ta chuliganų gauja jiems yra priešiška.
Kovos iš stadionų keliasi į greitkelius
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Lenkijos chuliganų judėjimas išgyveno pakilimą. Tačiau policija pakeitė taktiką ir netrukus kelti muštynes stadione tapo jau ne taip paprasta. Svečių komandos fanus apsupdavo policijos ar apsaugininkų žiedas, sektoriai buvo atskirti tvirtomis užkardomis.
Lenkijos keliuose prasidėjo gaudynės, kurios primindavo scenas iš filmų apie Džeimsą Bondą.
Tad netrukus chuliganai savo priešininkus ėmė pulti jiems keliaujant namo. Policijos eskortas svečių fanus dažniausiai lydėdavo tik iki miesto, kuriame vyko rungtynės, ribos. Be to, dauguma chuliganų grupuočių traukinius iškeitė į mikroautobusus. Lenkijos keliuose prasidėjo gaudynės, kurios primindavo scenas iš filmų apie Džeimsą Bondą. Per išpuolius būdavo stengiamasi iš varžovų atimti jų atributiką. Tačiau netrukus ir tokia taktika tapo sunkiau įgyvendinama, nes policija neretai nuspręsdavo svečių ekipą lydėti visą kelią. Bet susirėmimų keliuose pasitaiko iki dabar.
Pokyčiai XXI amžiuje
XXI amžiaus pradžioje Lenkijos futbolo chuliganų judėjimas išgyveno svarbias permainas. Elitinių chuliganų grupuočių nariai visiškai atsisakė alkoholio ir vis dažniau ėmė lankytis sporto klubuose, praktikuoti kovos menus, naudoti raumenis užsiauginti padedančius preparatus. Visa tai tik tam, kad bet kokia kaina būtų iškovota pergalė prieš konkurentų grupuotę.
Futbolo chuliganai netrukus buvo imti sieti ir su organizuotu nusikalstamumu. Grupuočių gretas vis dažniau papildydavo žmonės, kuriems futbolas visiškai nerūpėjo.
Be to, Lenkijos stadionuose po truputį prigijo ultrų kultūra, didesnį dėmesį skirianti vaizdiniam ir garsiniam ekipos palaikymui. Ultros rūpinosi savais dalykais, o dažniausiai atskirame stadiono sektoriuje įsikūrę chuliganai – visai kitais reikalais. Futbolo chuliganai netgi nustojo eiti į mažiau svarbius mačus. Futbolas jiems praktiškai neberūpėjo, svarbios buvo tik muštynės.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos futbolo aistruoliai |
Vidiniai konfliktai
Neramumai kartais kildavo ir tarp to paties klubo skirtingų chuliganų grupuočių. 2005 metais Balstogė buvo tapusi tikra karo zona, kai tarpusavyje santykius aiškinosi dvi grupuotės – vadinamieji skinhedai ir „Pretorians“ grupė.
Kovoje buvo naudojamos visos priemonės, įskaitant ir peilius bei kirvius. Net tarp konkuruojančių skirtingų to paties miesto komandų chuliganų niekada nebuvo kilę tokių didelių neramumų kaip Balstogėje. Per riaušes čia žuvo vienas žmogus, o „Pretorians“ chuliganai apskritai pasitraukė iš stadiono. .
Nuo 1999 metų vis didesnį populiarumą ėmė įgyti iš anksto suplanuotos kovos. „Barbekiu“, „grybavimas“, „regbis be kamuolio“ – taip futbolo chuliganai vadindavo iš anksto suplanuotas kovas. Jos vykdavo atokiose vietose, dažniausiai būdavo sutariamas konkretus dalyvių skaičius ir amžiaus kategorijos, tačiau kartais paprasčiausiai gauja kaudavosi su kita gauja. Šią idėją Lenkijos chuliganai perėmė iš Vakarų Europos.
Stipriausios grupuotės titulas atiteko „Lech“ chuliganams, kurie dukart įveikė „Legia“ chuliganus, be to, nugalėjo ir Chožuvo „Ruch“ (susirėmime iš viso dalyvavo apie 530 žmonių), Lodzės „Widzew“ (vienas Lodzės chuliganas per susirėmimą žuvo ir tai, neoficialiais duomenimis, yra vienintelė iki šiol tokių susirėmimų auka), Sosnovieco „Zaglebie“ ir kitų ekipų chuliganus.
Tiesa, ne visos kovos būdavo planuojamos iš anksto. 1999 metais Lodzėje LKS ir „Widzew“ chuliganai kovojo viename parkų, tačiau nuo to laiko ėmė daugėti spontaniškų neplanuotų susidūrimų. Kartą „Widzew“ chuliganai užpuolė LKS atstovus šiems keliaujant į salės futbolo turnyrą. Incidentas vyko miške ir per jį žuvo vienas užpuolikų. Teigiama, kad jokie ginklai kovoje nebuvo naudojami.
Kovoja ginklais
Dauguma chuliganų grupuočių Lenkijoje pritaria draudimui kovose naudoti ginklus. Tačiau taip yra ne visur. Štai Krokuvoje kovojantys „Wisla“ ir „Cracovia“ chuliganai nesibodi jokių priemonių. Mieste ne kartą pasitaikė nužudymų, siejamų su futbolo chuliganais. Ne paslaptis, kad dalis šių grupuočių narių yra paprasčiausi gangsteriai.
„Cracovia“ chuliganai, iškilę dešimtojo dešimtmečio pradžioje, buvo pirmieji kovoje pradėję naudoti peilius, kirvius ir net mačetes.
„Cracovia“ chuliganai, iškilę dešimtojo dešimtmečio pradžioje, buvo pirmieji kovoje pradėję naudoti peilius, kirvius ir net mačetes. „Wisla“ chuliganai, kurie norėjo išlaikyti savo dominavimą mieste, perėmė šį stilių ir taip pat pradėjo kovoti ginklais.
Pastaruoju metu aršiausios kovos vyksta tarp „Cracovia“ atstovaujančių grupuočių „Anti Wisla“ ir „Jude Gang“ bei „Wisla“ palaikančių chuliganų iš „Sharks“ ir „Devils“ grupuočių. Kiekvienais metais mieste mirtinai subadomi 1-2 futbolo chuliganai. Išpuolio taikiniu neretai gali tapti pašalinis žmogus, dėvintis kurio nors klubo atributiką.
Dauguma lenkų chuliganų grupuočių nenori turėti nieko bendro su atstovais iš Krokuvos. Šio miesto chuliganai yra vieninteliai, kurie neprisijungė prie Poznanės pakto, draudžiančio kovas naudojant ginklus.
Teigiama, kad, medžiodami savo oponentus, Krokuvos chuliganai netgi sudaro specialias kompiuterines duomenų bazes su priešų nuotraukomis, adresais, darbo ar mokslo įstaigų adresais.