„Mama mia, Balotelli!“ – vokiečių skriaudiką įvardija dienraštis „Deutche Welle“. Du italo įvarčiai pasirodė per daug vokiečių rinktinei, jie nerado priešnuodžių. „Dauguma vokiečių sirgalių į pusfinalio mačą su Italija atėjo jau viena akimi žvalgydamiesi į finalą su amžinais priešais ispanais ir galimą triumfą“, – gerbėjai buvo pradėję švęsti per anksti.
Vokiečiai ispanams pralošė 2008 metų Europos čempionato finale ir 2010 pasaulio čempionato pusfinalyje, todėl siekė revanšo. Deja, iki jo pritrūko. „Miroslavas Klose, Bastianas Schweinsteigeris, Philippas Lahmas, Mesutas Özilas, Manuelis Neueris neįsiamžino istorijoje, mes turėsime prisiminti Mario Balotelli, kuris sudaužė mūsų viltis“, – konstatavo „Deutche Welle.“
Komandos treneris Joachimas Lowas po rungtynių gyrė vaikinus: „Mes visi nusivylę. Tačiau neturėtumėme savimi abejoti, mes sužaidėme gerą turnyrą. Rūbinėje liejasi ašaros ir tylu kaip kape. Jeigu praleidi du įvarčius pirmame kėlinyje – bus sunku, bet vaikinai žaidė iš visos širdies.“
„Mėlynųjų prakeikimo aukos“ – taip vokiečius vadina dienraštis „Spiegel“. Žurnalistai giria komandą už gerą žaidimą, bet dienos pabaigoje vokiečiai vis tiek liko be trofėjaus. Talentų kupina karta niekaip nepasiekia titulo, o Joachimo Lowo darbas nebaigtas.
„Balotelli šou“ – taip rungtynes su vokiečiais vadina italų dienraštis „Corriere della Sera.“ Jie džiaugiasi užtikrinta pergale: „Rungtynės baigėsi vieno įvarčio skirtumu, bet tai galėjo būti ir dviejų ir trijų įvarčių pergalė. Tai baigėsi kaip baigiasi visada: jie pralaimi, mes laimime. Tai buvo tik dar viena vokiečių iliuzija. Praeitis svarbu. Ir dar kaip.“
„LaGazzetta dello Sport“ Mario Balotelli vadina „Italijos garbe.“ Pats rungtynių didvyris po rungtynių prisipažino, kad tai geriausia diena jo gyvenime: „Mano mama buvo čia ir aš galėjau pergalingai ją apkabinti. Sekmadienį bus ir mano tėtis. Kažkam nepatinka, kaip aš džiaugiuosi? Jie tiesiog pavydi mano jėgos.“
