Anglas Howardas Webbas 2010 metais švilpė UEFA Čempionų lygos ir Pasaulio čempionato finale. „Tai buvo nuostabus jausmas išgirsti tuos žodžius garsiai: „Mačas numeris 64: Nyderlandai – Ispanija, teisėjas – H.Webbas, Anglija“. Tai iš tikro pakeičia tavo, tavo asistentų ir jų šeimų gyvenimą“, – prisiminimais su svetainės UEFA.com žurnalistais dalijosi H.Webbas.
„Savaime suprantama, tu puikiai supranti rungtynių svarbą, tačiau turi padaryti tą darbą, kurį buvai siųstas atlikti. Vis tiek tai yra mačas vienuolika prieš vienuolika, rungtyniaujama 90 minučių arba dvi valandas, jei prireikia pratęsimo. Kai sušvilpi pirmą kartą, tiesiog turi prisiminti, kad visa tai darei daug daug kartų prieš tai. Manau, kad žaidėjai jaučiasi taip pat – negali sulaukti, kol visa tai prasidės“, – kalbėjo arbitras iš Anglijos.
Vokietis Markusas Merkas švilpė 2004 metų Europos čempionato finale, kuriame Graikija 1:0 įveikė šeimininkus portugalus. „Finalas yra aukščiausias taškas, kurį gali pasiekti savo karjeroje. Tai labai įsimintinas momentas ir labai malonu sulaukti tokios garbės. Kiekvienas nori būti finale, nesvarbu ar tai žaidėjas, ar teisėjas“, – žurnalistams pasakojo M.Merkas.
Arbitras gali įsijausti į tas emocijas, kurias išgyvena futbolininkai finalo metu, ir tai padeda nuslopinti tą įtampą, kuri kyla iš troškimo laimėti finalą. „Aikštėje tu turi susitvarkyti su 22 charakteriais ir vadovauti tiems žaidėjams.
Tai – labai svarbus teisėjo darbo aspektas, tačiau kiekvienas mūsų esame tam pasirengę šiame čempionate. Pradžioje tu paprasčiausiai sugeri tą atmosferą, kuri tvyro stadione, nes tai tave motyvuoja, tačiau tuomet turi vėl sutelkti savo dėmesį į rungtynes“, – kalbėjo kitas teisėjas iš Vokietijos Wolfgangas Starkas.
Kai mačas prasideda, išmintis paima viršų prieš adrenalino antplūdį. Drąsa ir supratimas yra svarbiausi, nes reikia priimti sudėtingus sprendimus sudėtingose situacijose. Ir tai galioja ne tik vyrui su švilpuku, tačiau ir jo asistentams. „Mes žiūrime kiekvienas rungtynes, nes kiekvienas mačas yra šiek tiek skirtingas ir mes visada galime stengtis pagerinti savo komandinį darbą“, – kalbėjo H.Webbas per teisėjų brigados pasirengimą rungtynėms.
„Nieko nepriimame kaip duotybės. Aš labai tikiu tuo, kad pasirengimas yra labai svarbus ir kad tu iš tikro gali parengti save ir savo kolegas sėkmei. Jei nesugebate pasirengti, tai tuomet galioja senas priežodis, turi būti pasirengęs nesėkmei. Tikrai tuo tikiu“, – savo teisėjavimo filosofiją dėsto H.Webas.
Kai savo televizorių ekranuose regėsite teisėjus, kylančius laiptais atsiimti medalių už teisėjavimą Kijeve vyksiančiame finale, neabejokite, kad būtent šis dėmesys detalėms iškėlė arbitrus į tokias aukštumas.
Parengta pagal UEFA.com
