Varšuva yra vienas tų miestų, kurie žavi savo paprastumu ir neužbaigtumu. Niekas negalėtų Lenkijos sostinę pavadinti įspūdinga. Tačiau miesto pastatai ypatingi tuo, kad pasakoja gyvą istoriją, mena tragišką patirtį. Tai ypač tampa akivaizdu, žiūrint į naująjį futbolo stadioną rytinėje Vistulos upės pakrantėje, Saskos Kepos kvartale. Birželio 8 dieną, Europos futbolo čempionato atidarymo iškilmėse šioje vietoje susirinks dešimtys tūkstančių žmonių, rašo spiegel.de.
Prieš 68 metus Varšuva galėjo pajusti palengvėjimą. Pasipriešinimo kovotojai ir Armija Krajowa susivienijo kovoje prieš vokiečių okupantus. Vieningi ir drąsūs iš nevilties jie sugebėjo atsikovoti svarbiausias miesto vietas. Lenkai tikėjosi Stalino pagalbos, per Maskvos radiją išgirdę pranešimą, kad sovietai pažadėjo paremti karinius lenkų sukilėlių veiksmus. Tačiau sovietų diktatorius įsakė savo karinėms pajėgoms sėdėti ir nieko nedaryti toje pačioje vietoje, kurioje šiais metais rengiamas futbolo čempionatas.
Stalinui nebuvo įdomūs lenkai, kurie vien savo pastangomis bandė išlaisvinti sostinę. Naciai po sukilimo metu ir po jo nužudė 180 tūkst. lenkų, o miestas buvo sugriautas iki pamatų. Iki 1945 metų sausio mėnesio Stalinas padovanojo komunistinei Lenkijai užgrobtas vokiečių žemes ir kartu su lenkais išvijo milijonus vokiečių iš jų žemės.
1955 metais naujieji komunistų lyderiai pastatė „Dešimtmečio jubiliejaus stadioną“. Metų metus aplaidžiai pastatytas pastatas stovėjo kaip komunizmo žlugimo simbolis. 1983 metais lenkų garbinamas popiežius Jonas Paulius II šiame stadione aukojo mišias.
Paskui ši vieta vėl pasikeitė. Didžiausioje Rytų Europos prekyvietėje po atviru dangumi buvo galima nusipirkti falsifikuotų kompaktinių diskų ir kontrabandinių alkoholinių gėrimų, Kalašnikovo automatų, kontrabandinių cigarečių iš Ukrainos, pigių drabužių iš Kinijos ir moterų iš viso pasaulio. 2008 metais, Lenkijai ir Ukrainai įgijus teisę surengti Europos futbolo čempionatą, prasidėjo senojo stadiono griovimo darbai.
Naujasis stadionas jau pastatytas. Moderni Europos čempionato varžybų vieta iškilo ant senojo stadiono liekanų. Stiklinį pastatą su gausybe prožektorių, vaizdo ekranais ir atitraukiamu stogu, tam atvejui, jeigu lytų, puošia Lenkijos nacionalinės spalvos: raudona ir balta.
Šiek tiek ironiška, kad stadiono dizainą kūrė vokiečių projektuotojai. Stadionas, kuriame gali tilpti 50 tūkst. žiūrovų, jau tapo simboliniu. Šiuo įspūdingu stadionu lenkai siekia parodyti pasauliui, kad jie jau įveikė praeities šešėlius – nacių okupacijos reliktus, komunistų priespaudą ir chaotišką kapitalizmo laikotarpį, žlugus komunizmui.
Šiuo įspūdingu stadionu lenkai siekia parodyti pasauliui, kad jie jau įveikė praeities šešėlius – nacių okupacijos reliktus, komunistų priespaudą ir chaotišką kapitalizmo laikotarpį, žlugus komunizmui.
Lenkija save mato pradininke ir sektinu pavyzdžiu kitoms Rytų Europos šalims. Žlugus Sovietų sąjungai Lenkija tapo viena iš nedaugelio sėkmingų pasaulio valstybių, kurios plėtra pralenkė kitas Rytų Europos valstybes. Pavyzdžiui, autoritarinio režimo Ukrainą, kuri tapo antrąja Europos čempionato šeimininke, kurioje pažeidinėjamos žmogaus teisės.
Lenkijos augimas tęsėsi net tada, kai kitos Europos šalys patyrė ekonominį nuosmukį. 2009 metais Vokietijos, Italijos ir britų ekonomikos susitraukė po 5 procentus, o Lenkija išliko vienintele valstybe žemyne, kurios bendrasis vidaus produktas išaugo 1,7 procento.
2011 metais Lenkijos BVP augo dar labiau išaugo – 4,4 procento. Kažkada buvusioje žemės ūkio šalyje prasidėjo grandiozinės statybos: didžiuosiuose miestuose vienas po kito atsirado dangoraižių, kuriamos aukštosios technologijos. Nesvarbu, kas laimės Europos futbolo čempionatą, tačiau, jeigu augimo tendencijos Lenkijoje per pastaruosius dešimtmečius yra pakankamas rodiklis, tai lenkai jau yra Europos čempionai.
Lenkijos valstybė imta vadinti sektinu pavyzdžiu nuo 2007 metų, kai Lenkijos premjeru tapo Donaldas Tuskas.
Lenkijos vyriausybė tikisi atitikti prisijungti prie euro zonos 2015 metais. Daugiau nei 80 proc. Lwenkų šiandien mano, kad valstybė turėjo naudos iš įstojimo į Europos Sąjungą. Apklausų rezultatai rodo, kad 74 proc. lenkų tiki susivienijimo su Vokietija nauda.
Daugiau nei du trečdaliai lenkų optimistiškai žiūri į Berlyno vaidmenį Europoje. 54 proc. lenkų įsitikinę, kad Vokietija gilinasi į kitų šalių problemas, norėdama įgyvendinti nacionalinius interesus.
Vis dėlto Lenkijos kaimuose dar išliko senųjų stereotipų. Ukrainos pasienyje vis dar gyvas įsitikinimas, kad Lenkija palikta užmarštyje. Kuo toliau į rytus, tuo blogesni keliai, labiau nutriušę kaimai, aukštesnis nedarbo lygis ir daugiau skurdo.
Kelių kilometrų automobilių eilė rikiuojasi nuo Ukrainos pasienio. Čia tikrinama kiekviena transporto priemonė – laukti reikia apie 24 valandas. Tie, kurie nori pajudėti iš vietos greičiau, priversti mokėti kyšius. Lenkija Ukrainos dabar bijo taip pat, kaip kažkada Vokietija bijojo Lenkijos, kai ši įstojo į ES ir prisijungė prie Šengeno zonos.
Kaip anksčiau Berlynas Varšuvai, taip dabar Varšuva Kijevui tapo rėmėja. Šimtai tūkstančių ukrainiečių dirba Lenkijoje . Jie prižiūri vaikus ir senelius, padeda ligoninėse ir sunkiai dirba klestinčiose Lenkijos miestų statybos aikštelėse. Lenkijoje imigrantai ukrainiečiai turi neblogą įvaizdį. Daugelis jų, iš Lenkijos grįžę į Ukrainą, tiki matantys Pažadėtąją žemę – švarią, stiprią ir orientuotą į ateitį valstybę.
