Atsiliepimai „plaukimo baseinu“ virtusios Kauno sporto halės užkulisiuose: siaubingos sąlygos sukėlė ir išgąstį, ir gėdą

Daugiau nei 7 tūkstančiai žmonių jau tapo 15min profilio gerbėjais „Facebook“. Prisijunkite ir jūs, spauskite LIKE.

Senutėlė arena vieną karščiausių šios vasaros dienų rinktinėms sukėlė ir diskomfortą, ir netgi išgąstį. Lietuvos krepšininkų epitetai „čiuožykla“ ar „plaukimo baseinas“ buvo labai taiklūs.

Bandydamas ištraukti kamuolį iš užribio Linas Kleiza išsitiesė tarsi ant ledo. Paslydęs ant parketo Martynas Pocius vos nepadarė špagato, o iš rankų slystančių kamuolių pasekmes matė visi – metimai, nelietę lanko, perdavimai, skrieję toli į užribį. Surinkus visus šiuos epizodus į vieną santrauką būtų galima smagiai pasijuokti. Bet nusijuoktų tik tie, kurie nežino, kokiomis sąlygomis žaidėjams teko rungtyniauti Kaune.

Belgijos rinktinės atsarginių žaidėjų suolelis buvo nuklotas šlapiais rankšluosčiais. Krepšininkai ant jų sėdėjo, kad būtų bent kiek vėsiau. Dalis žaidėjų nuolat pakildavo iš savo vietos ir stoviniuodavo už suolelio. Nuo jų aprangų varvėjo prakaitas.

„Turi progą mesti tritaškį, bet bijai, kad kamuolys net nelies lanko. Labai slidu buvo“, – neslėpė Mindaugas Kuzminskas, kuriam net ir prabėgus beveik valandai po rungtynių veidu žliaugė prakaitas.

Belgijos rinktinės atsarginių žaidėjų suolelis buvo nuklotas šlapiais rankšluosčiais. Krepšininkai ant jų sėdėjo, kad būtų bent kiek vėsiau. Dalis žaidėjų nuolat pakildavo iš savo vietos ir stoviniuodavo už suolelio. Nuo jų aprangų varvėjo prakaitas.

„Galėjau tris kartus gręžti marškinėlius“, – šypsojosi M.Pocius.

Teisėjams rungtynes teko stabdyti kas kelias minutes. Tam, kad būtų pavalytas parketas. O tuo metu žaidėjai masiškai puldavo savo veidą ir kūną sausinti rankšluosčiais.

Renaldas Seibutis, Kšištofas Lavrinovičius ir Robertas Javtokas turėjo rimtą priežastį pasidžiaugti, kad jiems neteko išbėgti į aikštelę. „Visada norisi rungtyniauti, bet tik ne taip. Iš tiesų buvo neramu iš šalies viską stebėti. Tik ir galvojai, kad niekas nesusižeistų“, – prisipažino R.Seibutis.

Milžiniškas karštis ir drėgmės kiekis tvyrojo visur. Žaidėjai neslėpė, kad momentais trūkdavo deguonies. Panašiai jautėsi ir žiūrovai, ypač sėdėję viršutinėse eilėse. Krepšininkų antrosios pusės turėjo bilietus C tribūnos viršuje, tačiau neapsikentusios karščio po didžiosios pertraukos nusileido į apačią ir rungtynes stebėjo stovėdamos.

Nuo vamzdžių arenos užkulisiuose varvėjo lašai, o gaivos pojūtį galėjai pajusti tik išėjęs į lauką.

Sporto halėje neveikė kondicionavimo sistema, todėl temperatūra viduje greitai viršijo buvusią lauke (prasidėjus mačui lauke termometro stulpeliai rodė 29 laipsnius karščio).

Garsiai kalbėti apie sąlygas, kurios Lietuvos rinktinės krepšininkams sukėlė tokią riziką, Lietuvos krepšinio federacijos nariai nedrįso. Bet iš jų lūpų skambėjo daug ką pasakantis žodis „gėda“.

Žaidėjai neslėpė, kad momentais trūkdavo deguonies. Panašiai jautėsi ir žiūrovai, ypač sėdėję viršutinėse eilėse.

„Salė, be abejo, buvo neparuošta. Antroje rungtynių pusėje buvo itin sudėtinga, visos mintys sukosi tik apie tai, kad negautume traumų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo rinktinės treneris Jonas Kazlauskas.

Jam pritarė ir asistentas Gintaras Krapikas.

„Labai gaila, kad neturėjome sąlygų pademonstruoti kitokį krepšinio lygį. Rungtynės buvo labai pavojingos. Nereikia vertinti mūsų žaidėjų pasirodymo karštligiškai ar karštakošiškai. Jie saugojosi, automatiškai stabdėsi. Jie bijojo ir nenorėjo rizikuoti. Bijojome ir mes“, – 15min.lt sakė G.Krapikas.

„Manėme, kad šios rungtynės turės naudos, bet negalvojome, kad taip nutiks. Turėjome daug tikslų, o dabar tesidžiaugiame, kad niekas negavo traumos“, – situaciją įvertino strategas.

Į Kauną Lietuvos rinktinė dar sugrįš, bet jau ne į sporto halę. Paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš Europos čempionatą Slovėnijoje mūsų šalies komanda žais Kauno „Žalgirio“ arenoje.