Aukštaūgis draugiškose rungtynėse su Belgijos ekipa pelnė 19 taškų ir buvo naudingiausias iš visų lietuvių. Tiesa, pats savęs D.Motiejūnas taip teigiamai vertinti nedrįso, lyg juokais dar prasitarė, kad dėl vietos nacionalinėje ekipoje nėra tikras.
– Donatai, kaip galėtumėt įvertinti pirmas varžybas?
– Svarbu, kad laimėjom pirmas varžybas. Matėte patys treneris daugiau analizavo žaidėjus. Manau, geriausia yra tai, kad laimėjom.
– Prametėte tris pirmus baudų metimus, kodėl nepavyko pataikyti? Matėsi, kad kiek sunerimote.
– Nes pats nepataikiau. Dėl to, kad per trumpą paleidau metimą. Jau kai išmečiau, žinojau, kad nepataikysiu ir žinojau kodėl.
– Šiandien buvote rezultatyviausias. Komanda stengėsi prie jūsų prisiderinti, ar trenerio buvo toks nurodymas žaisti per jus?
– Ne, tokių trenerio nurodymų nebuvo, tiesiog žaidėm kaip išėjo.
– Su Robertu Javtoku aikštelėje praleidote daugiausia laiko, tai dėl to, kad treniruotėse radot bendrą kalbą?
– Matot, Robertas dvigubai stipresnis už mane, todėl treneris jį leido su manim, kad saugotų mane.
– Toks įspūdis, kad bet kuris rinktinės žaidėjas gali patempti komandą į priekį, ar taip ir tikimasi planuoti žaidimą, ar vėliau vis tik išaiškės lyderiai?
– Duok Dieve, kad būtų taip, kad bet kas galėtų iššauti. Tada būsime pavojingesni kaip komanda, reikės dengti ne vieną žmogų.
– Donatai, ar pačiam po NBA dar reikia pagalvoti prieš darant žingsnį, kad nesužingsniuotumėt?
– Matėt juk, vienąkart įsibėgėjau – pritrūko vieno žingsnio iki krepšio (juokiasi).
– Gal galit kokį žodį apie Kėdainių areną pasakytumėt?
– Labai arti suoliukai (juokiasi). Kai įsibėgėji... O šiaip gera arena, norisi palinkėti, kad daugiau tokių Lietuvoje būtų.
– Minėjote, kad norite sužaisti su Jonu Valančiūnu, ar netrūko jo iki tikrojo krikšto?
– Na, matot, gal kai ateis kitos varžybos, tai išmes mane. Gal dar net ir neteks sužaisti, kas ten žino (šypsosi).
– Sakote lyg pats tuo netikėdamas?
– Kodėl? Juk niekada nežinai. Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę gali būti kitaip.
