Nemenkos kritikos dar visai neseniai sulaukusi Lietuvos rinktinė savo kišenėje jau turi medalius. Jono Kazlausko kariauna penktadienį 77:62 nugalėjo Kroatiją ir iškopė į finalą.
„Jausmas geras, bet dar turime ką nuveikti. Turime pabandyti pasiimti tą auksą, nes tokį ilgą kelią nuėjome. Negalime pasiduoti, džiūgauti anksčiau laiko. Penkias minutes pasidžiaugėme, o dabar pasižiūrėsime pusfinalį ir eisime ilsėtis“, – teigė J.Mačiulis.
Kai tave peikia, netiki tavimi, o tu užčiaupęs burną eini ir parodai visiems, ką gali, yra labai malonu.
Puolėjas neslėpė, kad finale būtų saldžiau laimėti prieš Ispaniją, tačiau varžovų nepasirinksi, teks tiesiog kautis. Paskutinį kartą čia, Slovėnijoje.
„Jeigu nori auksinės spalvos medalio, reikės nepasiduoti“, – sakė jis.
Ką J.Mačiulis galvoja apie tuos, kurie netikėjo šia rinktine?
„Kai tave peikia, netiki tavimi, o tu užčiaupęs burną eini ir parodai visiems, ką gali, yra labai malonu. Tie patys žmonės po to stovės pasitikdami ištiesę rankas. Mes per maža šalis, kad nepalaikytume vieni kitų ir vieni kitiems pavydėtume“, - nuoširdžiai nuomonę išsakė J.Mačiulis.
– Baigiantis trečiajam kėliniui norėjote įžūliai įdėti kamuolį į krepšį. Taip siekėte galutinai palaužti varžovus?
– Būna, kad visiems blogų minčių šauna (Juokiasi). Buvo toks dalykas, taip jau atsitiko. Buvau laisvas ir dėjau į krepšį.
– Po to apie kažką pasikalbėjote su varžovu?
– Ne, nieko tokio nesakiau. Šiandien kova tikrai buvo sąžininga. Visi žaidėjai stengėsi daryti, ką gali geriausiai, bet nesistengė traumuoti, gražiai žaidė. Balkanų šalys pasižymi provokacijomis, bet to tikrai nebuvo. Žaidėme krepšinį visi ir net nebuvo apie ką kalbėti.
– Koks buvo jausmas, kai suvokėte, jog patekote į finalą?
– Nuėję tokį kelią, negalime tiesiog džiaugtis ar švęsti. Pasidžiaugėme 5 minutes ir einame ruoštis finalui. Pirmiausia pasižiūrėsime pusfinalį, o tada lauks poilsis.
