– Rungtynės susiklostė sunkiau nei visi tikėjosi, kodėl?
– Varžovų komanda tikrai labai įdomi. Jie tikrai žaidžia kitaip nei daugelis kitų komandų. Tačiau mes padarėme daug klaidų. Leidome pasireikšti jų stipriosioms pusėms – tritaškiams. Varžovai daug jų metė ir darė tai 50 proc. taiklumu. Pasitikėjo savimi.
Tiesiog mes žinome, ką turime daryti geriau. Rytoj bus kitos rungtynės, kita repeticija ir mes žinom, ką reikia gerinti – gerinsim.
– Matėme nesportinę pražangą, po jos ginčus su teisėjais. Ar tai buvo netyčinė pražanga?
– Ne, paprasčiausiai aš bandžiau perimti kamuolį. NBA tai būtų normali pražanga. Teisėjai sakė, kad aš „žaidžiau į kūną", bet man atrodė, kad – į kamuolį.
– Dvi jūsų komandos nesportinės pražangos, kelios varžovų. Ar nepasirodė, kad šiandien žaidėte kietokai?
– Taip, žaidėme kietai, taip pat žaidė ir varžovai. Tai yra gerai, nes toks žaidimas ir laukia mūsų. Suomiai buvo labai agresyvūs, išstumdavo mus iš užtvarų, todėl mums sunkiai sekėsi padaryti tai, ką buvome suplanavę. Turėjome žaisti paprastą krepšinį, bet kažkodėl užmigom.
– Pats įsibėgėjote, ar jaučiate, kad gerėja sportinė forma?
– Sportinė forma gerėja, bet pramečiau šiandien tokių metimų, kuriuos tikrai turiu įmesti. Pradedame visi įsižaisti, labiau vienas kitą suprantame, tik reikia pataisyti šiokius tokius niuansus. Mes bandome žaisti per sudėtingai, o krepšinis juk yra paprastas. Mane šiandien bandė uždengti ir nepaleisti vienas žmogus, taigi yra daug galimybių visiems, bet mes paprasčiausiai to neišnaudojome, kamuolys nepasiekė laisvo žmogaus.
– Kodėl nepavykdavo tiek jums, tiek Jonui išsivaduoti iš dvigubos gynybos?
– Paprasčiausiai buvome negerai išsidėstę. Varžovai atbėgdavo labai greitai, Tačiau dviguba gynyba nebuvo didžiausia mūsų problema. Blogiausia, kad neišnaudojome labai daug galimybių, kurias turėjome išnaudoti. Tada būtų pasikeitęs visas žaidimas.
Jie taip gynėsi, kad turėjo arba aukštas žmogus, arba stovintis kampe, likti visiškai laisvas, tačiau mūsų perdavimai skriejo į kojas, arba taip, jog metikui prireikdavo šokti ir būdavo nepatogu mesti.
– Šiandien žaidėte 30 min, ar pačiam taip yra lengviau nei rungtyniauti 20 ar 15 min?
– Man jokio skirtumo. Treneris tai sprendžia. Žinot, juk tai yra rinktinė, visi lygūs. Nežinau kaip bus toliau, kuriam tą dieną geriau seksis, tas ir žais.
– Pats ėmėtės nemažai iniciatyvos, tai buvo trenerio nurodymas, ar pats jautėte, kad galite?
– Nepasakyčiau, kad tie veiksmai buvo individualūs. Tiesiog buvo sukurtos labai geros progos.
– Komandos treneris buvo minėjęs, kad tik jis norėtų kalbėtis su rungtynių arbitrais, kodėl šiandien jums nepavyko išvengti to bendravimo?
– Jie mano labai geri draugai. Pasikalbėjom ir tiek, mus sieja ilga istorija (juokiasi).
– Daug kas tikisi, kad būsite komandos lyderis, ar tai, kad šiandien gerai pasirodėte, suteikia pasitikėjimo savimi?
– Pasitikėjimo man niekada netrūko. Paprasčiausiai gerėja sportinė forma. Dar reikia įgyti pasitikėjimo kaip komandai, labiau pasitikėti savo veiksmais, vienas kitu ir viskas bus gerai.