Trūksta paprastumo ir lengvumo
L.Kvedaravičius: „Trenerio schemos galbūt ir nėra sudėtingos, bet krepšinis yra greitas ir žaidėjams reikia greitų sprendimų. Priimant sprendimus mūsų komandoje kyla šiokių tokių problemų. Tuomet nėra paliekama laisvės improvizacijai. Norėtųsi, kad tos improvizacijos būtų daugiau. Gal tada ir žaidimas atrodytų geriau.“
S.Jovaiša: „Patys žaidėjai dažnai stato save į sunkias padėtis be išeities. Pavyzdžiui, Jonas Valančiūnas, kuris dažnai po krepšiu lyg ir bando improvizuoti, jei tai galima taip pavadinti, susiduria su dviguba gynyba, ir nieko neišeina. Yra trenerio schemos ir jų ribose galima improvizuoti. O jei sugebi varžovą apžaisti, galima derinio ir netęsti. Dažnai neišnaudojame net ir gerų situacijų. Bet manau, kad tai išsispręs savaime, nes žaidėjai jau ištraukė porą sunkių rungtynių, įgauna pasitikėjimo, tad žaidimas gerės.“
R.Paulauskas: „Objektyviai galėtų atsakyti patys žaidėjai, nes mes tų J.Kazlausko schemų nežinome, galime nebent vertinti atskiras situacijas. Tarkime, broliai Lavrinovičiai yra improvizacinio krepšinio šalininkai – ar galime pasakyti, kad J.Kazlauskas jais nepasitiki? J.Kazlausko schemos tikrai yra sugalvotos jo paties, tačiau jis tikrai ne vienintelis treneris, kuris gynyboje moko žaisti „step outą“ ar dvigubinti prie tritaškio. Tikrai nepasakyčiau, kad schemos per sunkios.
J.Kazlauskas visose savo komandose turėdavo po vieną labai stiprų įžaidėją. M.Kalnietis „Lokomotiv“ klube šalia turėjo N.Calathesą ir iš Manto tikrai nebuvo reikalaujama dažnai žaisti „du prieš du“. „Žalgiryje“ visada būdavo amerikiečių, o rinktinėje pernai šalia buvo Š.Jasikevičius.
Jei pastebėjote, M.Kalnietis labai mažai kalbasi su komandos draugais, o dažniau imasi iniciatyvos pats. Galime M.Kalniečiui tikrai padėkoti ir pagirti, nes jis visai gerai susitvarko. Tačiau tai nėra tas įžaidėjas, kuris gali išrikiuoti kitus krepšininkus ir jiems vadovauti. Sugebėjimas žaisti pagrindiniu įžaidėju yra labai sunkus uždavinys, o rinktinėje ši kartelė iškelta labai aukštai.“
 |
| Tomo Tumalovičiaus nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė |
Per didelė aukštaūgių rotacija
L.Kvedaravičius: „Nėra stabilumo. Žaidėjai turėtų žinoti savo vaidmenį aikštėje. Stabilumas rotacijoje įneštų šiokią tokią ramybę. Dabar mes matome dažną rotaciją tarp aukštaūgių. Vienose rungtynėse žaidžia vieni, kitose – kiti. Tai galbūt išmuša žaidėjus iš vėžių. Reikėtų mažesnės rotacijos ir aiškesnio kiekvieno žaidėjo vaidmens.“
S.Jovaiša: „Priekinė linija yra labai perspektyvi ir turi gerų šansų ateityje. Tačiau jei kalbėtume apie J.Valančiūną, D.Motiejūną ir M.Kuzminską, tai jų laikas dar neatėjo. Jie epizodiškai gali sužaisti, tačiau stabilumo jiems trūksta. Mane stebina tik tai, kad nenusiimame kamuolių – tai jau liūdniau. Tačiau negalima sakyti, kad vyrai nekovoja. Jie patys ant savęs pyksta, tačiau kažkas neleidžia jiems atsipalaiduoti. Pastebėjau, kad mums paranku, kai varžovai ginasi aikšte, tada atsiranda kažkiek erdvės ir improvizacijos. Tačiau visos B grupės komandos žaidė labai klampų krepšinį, kur kartais nei patys žaidžia, nei kitiems leidžia. Kitame etape komandos bus kito stiliaus ir žaidimas keisis.“
R.Paulauskas: „Kas taip sakė? Vienas ar keli žmonės pasakė šį teiginį, paskui kitas jau pareiškė, kad priekinė linija – galingiausia Europoje ar pasaulyje. Tačiau geriausiai viską pasako faktai – kaip jie ginasi, puola, kovoja dėl atšokusių kamuolių ir pan. Dabar mes kaltiname juos, kad jie nežaidžia, kaip tikėjomės mes. Bet to negalima daryti, juk žaidžia ne visi penki iškart, o tik vienas vidurio puolėjas.
Visi žaidėjai yra geri, tačiau ar jie geriausi, priklauso nuo komandos partnerių, kurie gali padaryti juos geresnius, varžovų ir vidinės konkurencijos, kuri yra didelė. Žaidimo laikas kiek sumažėjo ir galimybių atsiskleisti mažėja. O mūsų įvardijimas, kad jie geriausi, įspraudžia žaidėjus į tam tikrus rėmus. Mūsų aukštaūgiams labiausiai trūksta laisvumo – jie per daug įsitempę.“
 |
| Tomo Tumalovičiaus nuotr./Jonas Valančiūnas |
Dažni keitimai išmuša žaidėjus iš vėžių
L.Kvedaravičius: „Taip, tai tikrai gali išmušti iš vėžių. Natūralu, kad jeigu krepšininkas dvi rungtynes sėdi ant suolelio, o trečiose jam reikia būti lyderiu, tai yra labai sunku. Ypač psichologiškai nelengva krepšininkui prisiimti tokį vaidmenį ir naštą ant pečių.“
S.Jovaiša: „Tačiau treneris yra įspraustas į kampą, nes krepšininkai yra labai nestabilūs – sužaidžia gerai tris minutes ir krenta į duobę. J.Kazlauskas atsiduria kryžkelėje, ką daryti: laikyti žaidėją toliau aikštėje, ar jį keisti kitu, kuris, pakilęs nuo suolo, pradeda nuo klaidų ir netaiklių metimų.“
R.Paulauskas: „Esame matę V.Romanovo lapukų modelį, kur keitimai nelogiški ir nulemti tik laiko aikštėje. Matėme J.Plazos pavyzdinį modelį, kur taip pat daug žaidėjų dalyvavo rotacijoje, tačiau buvo išlaikomas aukštas tempas, žaidėjai žinodavo savo vaidmenis. Taigi didelė rotacija turi ir pliusų, ir minusų. Tačiau nenorėčiau vertinti, ar J.Kazlausko modelis yra blogas. Tai priklauso ir nuo žaidėjų, jų nusiteikimo ir kaip jiems pateikiami tie keitimai.“
 |
| Tomo Tumalovičiaus nuotr./Mantas Kalnietis |
Nustebino M.Kalnietis, nuvylė M.Kuzminskas
L.Kvedaravičius: „Sunku yra išskirti, tačiau maloniai stebina Mantas Kalnietis. Jis čempionato pradžioje demonstravo gerą žaidimą ir buvo tas variklis, kuris neleido skęsti Lietuvos laivui. Juolab kad pasirengimo cikle jo rezultatai nebuvo tokie įspūdingi.
O psichologiškai kol kas nepasirengęs atrodo Mindaugas Kuzminskas – patirties stoka atsiliepia jo žaidimui. Be abejo, pirmą kartą pakliuvęs į rinktinę jis jaučia didelį moralinį spaudimą ir jaudulį. Bent iki šiol jis su tuo nesusidorojo. Tikiuosi, kad antrame etape tas nervinis jaudulys praeis ir jis parodys, kaip gali žaisti. O kad jis gali gerai žaisti, mes visi gerai žinome.“
S.Jovaiša: „Nei nustebino, nei nuvylė. Ketvirtajame mače teigiamai išsišoko Kšištofas, o L.Kleiza penktų rungtynių pabaigoje ištraukė skęstantį laivą. Banguoja visų žaidėjų žaidimas, tad sunku ką nors išskirti.“
R.Paulauskas: „Nemanau, kad per tas penkerias rungtynes pamatėme kažką, ko dar nematėme. Taip, kol kas nelabai sekasi M.Kuzminskui ir J.Valančiūnui, tačiau reikia suprasti, kad jie dar jauni, o jų vaidmuo yra sunkus. Tačiau, manau, kad tai tik laiko klausimas.“
 |
| Tomo Tumalovičiaus nuotr./Linas Kleiza |
Prognozė: dvi pergalės iš trijų
L.Kvedaravičius: „Manau, kad prieš visus varžovus galime laimėti. Tik reikia žaisti, o kol kas mūsų rinktinė tai sunkiai daro. Jie bando lengviausiu būdu pasiekti teigiamą rezultatą, o reikia kovoti iš visų jėgų. Be abejo, su prancūzais bus sunkiausios rungtynės – ypač dėl to, kad pirmosios. Tai bus kertinis mačas, siekiant geresnės pozicijos ketvirtfinalyje.“
S.Jovaiša: „Manau, kad dvi pergales tikrai paimsime ir būsime tarp keturių grupės komandų. Sunku bus su tokiu žaidimu, tačiau gal geriau žaisti blogai, bet laimėti? Sunkiau būtų žaisti su grandais, ypač nepasitikint savimi, tačiau ukrainiečiai ir belgai tikrai ne grandai, o ir prancūzai yra įveikiami.“
R.Paulauskas: „Net neabejoju, kad bus tikrai lengviau. Mes peržengėme labai sunkų barjerą, komanda turėjo didelį sukrėtimą per paskutines tris minutes su bosniais, kurį sugebėjo išgyventi. Tai tikrai pakeičia ne vieną žmogų ir gerai sucementuoja kolektyvą. Sukrėtimas pasibaigė laimingai ir po šio etapo žaidėjai, manau, bus labiau atsipalaidavę.
Jei atsiras daugiau laisvumo, pagerės ir sprendimų kokybė, o ir varžovai tikrai įveikiami. Prancūzai nėra baisūs, nes mes visada mokėjome mobilizuotis prieš tariamus favoritus ir geriau jaučiamės, kai ši etiketė perkeliama varžovams. Ukraina žaidžia motyvuotai, kuria ateities komandą, tačiau tikrai nėra labai pajėgi. Na, o belgai jau parengiamajame etape buvo įveikti su šypsena ir žinant, kad tai bus galima padaryti ir dar kartą“.
