„Visada norėjau apsilankyti Afrikoje. Tai – kitas žemynas, kita kultūra, kitokie įpročiai ir gyvenimo būdas. Kaip profesionalus krepšininkas esu dalyvavęs įvairiose kampanijose, siekiančiose padėti sergantiesiems, ypatingai vaikams.
Krepšinio elite viskas vyksta itin greitai. Būdamas keturiolikos, debiutavau Ispanijos krepšinio lygoje, žaidžiau su tais krepšininkais, kuriais žavėjausi ir iš kurių mokiausi. Pirmą kartą toje pačioje rinktinėje buvau kartu su Pau Gasoliu. Tai buvo mano pirmoji olimpiada Pekine. Vėliau sekė Barcelona ir galiausiai – Minnesota, NBA.
Sportininko gyvenime nėra nei dienos, kad jis neturėtų išsikeltų tikslų. Ne viskas yra vien pergalės ir džiaugsmas, egzistuoja ir nusivylimai. Kartais, kaip kad man nutiko praėjusių metų kovą, trauma gali priversti persvarstyti galybę dalykų ir keisti planus. Tądien susižeidžiau varžybose prieš Los Andželo „Lakers“ ir vietoj vykimo į Londoną, manęs laukė ilgi devyni mėnesiai reabilitacijos. Buvo dienų, kai nebesijaučiau krepšininku, buvau lėtas. Galiausiai, bėgant laikui pasitikėjimas savo jėgomis grįžo, pradėjau atsigauti.
Džiugu, kad sportininko gyvenime yra laiko pagalvoti ir apie kitus dalykus, ne vien treniruotes. Praėjusį sausį mano draugas Jorge Garbajosa aplankė mane Minnesotoje, kur turėjome pasikalbėti apie Ispanijos rinktinės reikalus. Jis daug keliauja ir kaip tik tuo metu buvo grįžęs iš Afrikos, kur Ispanijos federacija vykdo projektą, kurio metu padeda mokytis trims šimtams Dakaro vaikų. Jis man papasakojo savo patirtį, susidomėjau.
Grįžau į Ispaniją gegužę, pailsėjau kelias dienas ir išvykome į Senegalą. Neįsivaizdavau, kas manęs ten laukia. Oro uoste pamačiau, kad Dakaras – visiškai kitoks miestas, nei esu iki tol lankęsis. Gatvėse daug vaikų, dalis jų – sergantys. Infrastruktūra skurdi.
Gatvėje vaikai mane pažino. Tikriausiai dėl tų didžiulių plakatų, iškabintų mieste. Vaikai, dažniausiai berniukai, mane apdovanojo tuo ypatingu, tik jiems būdingu džiaugsmu ir šypsenomis, kurių negaliu apibūdinti. Tai... tai kažkas kito. Užkrečiamo, skaidraus, natūralaus.
Sportas, konkrečiai kalbant, krepšinis, yra puikus vertybių perdavimo šaltinis, įrankis, padedantis keisti vaikų realybę. Per keturias dienas, praleistas Senegale, žaidžiau su jais, kiek galėjau. Su manimi kalbėjo prancūziškai – kalba, kurios gerai nemoku, tad turėjau progą išmokti kažko iš vaikų. Jie moka dalintis. Jie rodo švelnumą, kviečia pietauti kartu su jais. Ir netikiu, kad tai buvo dėl to, kad esu NBA žaidėjas. Kaip su manimi, taip pat jie elgėsi ir su mano draugu, lydėjusiu kelionės metu.“
