– Rinktinė sužaidė penkerias draugiškas rungtynes. Ar jau galime kalbėti apie kokį nors komandos braižą?
– Kol kas dar anksti kalbėti apie braižą, tačiau šios draugiškos rungtynės išryškino spragas. Todėl rinktinės vadovai tikrai turi nemažai darbo. Pagrindinis uždavinys yra sujungti tikrai neblogų žaidėjų būrį į gerą komandą. Pirmieji du varžovai – belgai ir švedai – buvo tokio kalibro, kad buvo galima eksperimentuoti, rezultatas nuo to nenukentėjo. Tik, aišku, ne visose rungtynėse buvo gražiai žaidžiama. Rungtynėse su makedonais išryškėjo keletas dalykų, dėl kurių sunerimo ir Jonas Kazlauskas. Labai gerai, kad vyksta tokios rungtynės ir pamatytas problemas bus galima pašalinti iki čempionato. Bent jau aš taip tikiuosi.
– Kokios šiuo metu yra pagrindinės rinktinės problemos?
– Susidūrę su rimtesne komanda mūsų rinktinės krepšininkai neparodė nusiteikimo, kad esame stipresni ir turime pranašumą. Gal negalima to vadinti panika, bet buvo jaučiamas nesusiklausymas ir neužtikrintumas. To čempionato metu jau neturėtų būti. Gerai, kad laiku išryškėjo tokie nepatogūs dalykai. Ką nors daugiau apie patį žaidimą kalbėti yra sunku, nes kol kas dar vyksta apsišlifavimo periodas.
– Jonas Kazlauskas ir žaidėjai kartoja, kad jie dar neįgavę geriausios formos, bet jos ir nereikia. Sutinkate su tuo?
– Žinoma, nes dar per anksti. Yra daug atvejų, kai pasirengimo laikotarpiu komanda laimi nedaug rungtynių, o per čempionatą įsibėgėja ir skina pergales. Tikiuosi, kad taip bus ir su mūsų rinktine.
– Jonas Kazlauskas naudoja didelę žaidėjų rotaciją. Ar tai reiškia, kad jis dar nėra apsisprendęs dėl galutinio dvyliktuko?
– Man neaiškus vienas dalykas. Kaip suprantu, Jonas Kazlauskas nori visus žaidėjus išlaikyti viso pasirengimo ciklo metu. Iš dalies tai yra gerai, nes gali kam nors pasitaikyti trauma. Kita vertus, ta psichologinė įtampa kai kuriuos žaidėjus slegia. Mes tikrai tai matėme rungtynėse su makedonais. Žaidėjas galvoja ne apie savo geriausią būseną, o kaip pasirodyti kuo geriau ir tai padaro meškos paslaugą. Keletas žaidėjų žino, kad yra tarp tų, kurie konkuruoja dėl vietos rinktinėje, ir tos įtampos neatlaiko. Galbūt dar po kelių rungtynių matysime ir malonesnių vaizdų.
– Ką manote apie Jono Valančiūno žaidimą? Iki rungtynių su makedonais jo žaidimas buvo geras. Po paskutinių rungtynių pasigirdo svarstymų, kad jis NBA žaidėjas ir Europos krepšiniui netinka. Ką galvojate apie tokius pasvarstymus?
– Be abejo, Jonas Valančiūnas po metų, praleistų NBA, šiek tiek pasikeitė. Matosi, kad jis vienas nori visus užlaužti jėga, lyg jis būtų labai subrendęs ir stiprus. Tačiau čia jis susiduria su protingais ir sunkiasvoriais krepšininkais. Jam kol kas nepavyksta sklandžiai įvykdyti savo veiksmų, bet aš manau, kad jis prie to dar pripras. Jam paaiškins, kad nėra būtina gavus kamuolį visko forsuoti ir veržtis per tris varžovus. Tai visgi yra žaidimas, o ne sunkumų kilnojimas. Varžovus reikia apžaisti žaismingai, nebūtinai remiantis tik savo brutalia jėga, kuo paremtas NBA krepšinis. Tenai tikrai yra daugiau apsistumdymų negu protingo žaidimo kaip Europos krepšinyje.
– Šią savaitę laukia dar trejos rungtynės. Varžovai vis stiprėja. Ar rinktinė pasirengusi žaisti su jais?
– Mums mažiausiai turėtų rūpėti varžovai. Mums svarbu parodyti savo žaidimą. Potencialo turime daug, svarbiausia yra toliau ieškoti savo žaidimo. Tas savęs ieškojimas užsitęsė dėl skirtingų varžovų. Be to, žaidėjai dar nesijaučia tvirtai dėl savo vietos ir tas netvirtumas atsispindi jų veiksmuose, todėl jie netikslūs. Visgi, tai yra normalus pasirengimo procesas.
