Apie sugrįžimą į „Žalgirio“ areną...
Čia užplūsta geri prisiminimai, viskas pažįstama. Gaila, kad mano vieta „Žalgirio“ rūbinėje jau užimta (juokiasi). Dabar ji Pauliaus Jankūno, geriausią vietą okupavo.
Apie jausmą, žaidžiant prieš Kauno „Žalgirį“...
Sunkiausios buvo pirmosios rungtynės. Atvažiavau į savo namus, viskas čia pažįstama. Išėjęs apšilti dar jaučiausi palyginti gerai, tačiau rungtynių metu buvo sunku susikaupti, pamačiau man skirtą fanų plakatą, tai buvo jaudinanti akimirka. Sunku buvo kaip krepšininkui, jaučiausi tarsi ne savas.
Apie išsiskyrimą su „Žalgiriu“...
Buvo nesutarimų su klubo vadovybe. Aišku, kaip sakoma – kas moka pinigus, tas užsako muziką, todėl teko palikti komandą. Buvo tokių niuansų su kuriais aš, kaip krepšininkas, negalėjau sutikti.
Apie pradžią „Lokomotiv-Kuban“ ekipoje...
Buvo sunkus adaptacinis periodas. Atvykau į Krasnodarą pasitempęs čiurną. Esu labai dėkingas Ginui Rutkauskui, išleidusiam mane gydytis į Lietuvą, čia man padėjo geri daktarai, todėl antroji sezono pusė buvo visai nebloga.
Apie krepšinio sirgalius Krasnodare...
Sezono pabaigoje situacija pagerėjo. Rusijos mastu Krasnodaro komandos arena – geriausiai lankoma. Net VTB lygoje, man rodos, užėmėme trečiąją vietą po Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“. Sezonui įsibėgus, net buvo smagiau žaisti.
Apie sugrįžimą į „Žalgirį“...
Dar du metus žaisiu „Lokomotiv-Kuban“ ekipoje. Klubas suteikia geras sąlygas, viskuo esu patenkintas. Bet „Žalgiris“ yra „Žalgiris“, su juo užaugau. Niekad nežinai, kaip bus, bet tikiuosi dar žaisti „Žalgiryje“.
Apie rusų kalbos pamokas...
Pagrindinius žodžius, kuriuos visi lietuviai moka, aš taip pat moku (juokiasi). Juos jau labai seniai žinojau, o per metus Rusijoje pramokau pagrindinių kalbos dalykų. Tiesa, linksnius ir galūnes derinu sunkiai.
Apie „Lokomotiv“ trenerį Jevgenijų Pašutiną...
Sezonas buvo geras, treneris naudojo dviejų įžaidėjų taktiką. Pasikeisdami įžaidėjo rolėmis žaisdavome kartu su Nicku Calathesu. Leisdavome vienas kitam pailsėti aikštelėje, todėl pats gaudavau laisvų metimų, taigi daugiau atakuodavau.
Apie Lietuvos vyrų rinktinės trenerį Joną Kazlauską ir rinktinės naująjį rinktinės braižą...
Palyginti su pernai, esame šiek tiek lėtesni, treneris įnešė daugiau taktikos. J.Kazlauskas reikalauja daugiau galvoti, aišku, kol kas su galvojimu mums sunkiai sekasi, tačiau tai yra tik pirmoji komandos savaitė aikštelėje. Treneris yra griežtas ir visiems vienodai reiklus. Stengiasi pasakyti, ko iš tavęs nori, todėl turime susigaudyti ir suprasti, ko prašo treneris.
Apie susilpnėjusią Ispanijos krepšinio rinktinę...
Būdavo, kad ir žaidžiant Gasoliui ar Navarro laimėdavome pavienes rungtynes prieš Ispaniją. Ji nėra neįveikiama rinktinė. Aš manau, kad lyderių išėjimas paskatins kitų lyderių – S.Llullo, R.Fernandezo – stipresnį įsijungimą į žaidimą. Galų gale, nežinome, kaip jiems seksis per kontrolines rungtynes.
Apie konkurenciją šių metų Lietuvos rinktinėje...
Tą konkurencija būdavo visada, kad ir žaidžiant Šarūnui Jasikevičiui. Kas nors dar tikrai be manęs žais įžaidėjo pozicijoje, stengiuosi aikštelėje per treniruotes nekonkuruoti, o leisti visiems įsijungti į žaidimą ir palengvinti situaciją.
Apie įžaidėjo poziciją...
Įžaidėju pradėjau rungtyniauti nuo kokių 15-os metų. Vaikų treneris mūsų neskirstė į atskirtas pozicijas, tuomet net Martynas Andriuškevičius nežaidė centru.
Apie žaidimą devintuoju numeriu pažymėtais marškinėliais...
Kai atėjau į Žalgirį šis numeris buvo laisvas. Tada sugalvojau, kad tai bus mano laimingas skaičius. Rinktinėje, kaip bebūtų, Darius Songaila jau žaidė 9-uoju, todėl aš pasirinkau 5-ąjį numerį. Nuo to laiko ir nusprendžiau, jog klube žaisiu – 9-uoju, rinktinėje – 5-uoju numeriu.
Apie įtaką padariusius žmonės karjeroje...
Aišku, visų pirma, pirmasis treneris. Po to, atėjus į „Žalgirio“ dublerių komandą, padėjo treneris Rimantas Grigas. Galiausiai "ištraukė" Antanas Sireika, pakvietęs ne tik į Kauno „Žalgirį“, bet ir į vyrų rinktinės komandą 2006-ųjų metų pasaulio čempionate Turkijoje.
Tuo metu man pasisekė, kad kai patekau į rinktinę, buvau toks kvailokas – nieko nebijojau, nieko nežinojau. Buvo daug avantiūrų.
Apie galimą žaidimą NBA...
Jeigu gaučiau pasiūlymą iš NBA komandų, svarstyčiau. Aišku, tikrai norėčiau pabandyti, jei nepasisektų vėl būtų galima grįžti į Europą. NBA vis dar yra viena iš mano svajonių.
Apie mėgstamiausias futbolo komandas...
Trys mėgstamiausios Europos futbolo komandos: „Liverpool“, Miuncheno „Bayern“ ir „Barcelona“.
Apie pagerėjusį pataikymą iš įvairių distancijų...
Dabar nesu superinis snaiperis, tačiau labiau pasitikiu savimi krepšinio aikštėje, tai galėjo padaryti įtaką mano taiklumui. Pagerinti pataikymo procentą padėjo ir Krasnodare kartu dirbantis fizinio rengimo treneris Kavaliauskas.
Apie draugystę su Marko Popovičiumi...
Pasikalbame telefonu su Marko. Per metus 3–4 kartus pašnekame ilgiau, pasiteiraujame, kaip vienas kitam sekasi.
Apie žaidimą Vilniaus „Lietuvos ryte“...
Niekada nežinai, kaip bus gyvenime, gali susiklostyti situacija, kad man reikės klubo, o niekas kitas nenorės pasiūlyti sutarties. Kaip bebūtų, nenorėčiau žaisti „Lietuvos ryte“.
Apie naująją Lino Kleizos šukuoseną...
Žinoma, „papjauname“ dėl to Liną rinktinėje. Man jo šukuosena visai patiko. Pats tokios nenorėčiau, tačiau Linas pagaliau išaugo iš tipinio „kavensko“ išvaizdos (juokiasi).
