„Kai laimi, nuotaika visada gera. Duok, Dieve, kad jos nesusigadintumėme iki pat čempionato pabaigos“, – sakė T.Delininkaitis.
– Nuotaika būtų dar geresnė, jeigu žaidimas gerėtų. Ar jaučiate, kad atsiranda teigiamų poslinkių jūsų žaidime?
– Kalbant apie puolimą – esame labiau susikaustę, nėra laisvumo. Tikiuosi, kad po vienų kitų rungtynių tas laisvumas atsiras. Negalime būti tokie susikaustę ir stovėti kaip medžiai. Reikia žaisti laisviau.
– Kaip atsiranda tas susikaustymas?
– Nežinau, bijome kamuolį prarasti ar atlikti perdavimą. Nėra to gyvumo.
– Ar yra tokia baimė, kad jei suklysi – sėsi ant suolo?
– Pasąmonėje vis tiek galvoji, kaip nepadaryti klaidos, kaip atiduoti draugui kamuolį. Tai yra natūralu, todėl ir yra toks susikaustymas.
– Jonas Kazlauskas minėjo, kad Mantas Kalnietis žaidžia per ilgai. Kad jis daugiau pailsėtų, turėtų išaugti jūsų žaidimo minutės?
– Stengiuosi, darau viską, kas įmanoma, kad tik duočiau Mantui kuo daugiau pailsėti. Vienose rungtynėse tai pavyksta, kitose – ne.
– Su kuriais varžovais buvo sunkiausia žaisti?
– Šioje grupėje visi varžovai yra pajėgūs. Su visais reikės kautis nuo pat pirmos iki paskutinės minutės, todėl nemanau, kad kažkokius favoritus ar silpnesnius varžovus galima įžvelgti. Be abejo, galbūt serbai yra vieni iš stipriausių, bet vakar dienos rungtynės parodė, kad ir jie yra palaužiami. Silpnų ir stiprių varžovų net nereikėtų ieškoti.
– O jei palygintumėte B grupę su kitomis?
– Nemėgstu lyginti. Koncentruojamės į savo grupę, reikia kiekvienas rungtynes laimėti, stengtis ir patekti į kitą etapą.
– Ar yra per laisvą dieną darbų, nesusijusių su krepšiniu?
– Ta prasme, pamokas paruošti? (juokiasi). Laisvą dieną skiriame jėgų atgavimui, vyksta procedūros. Reikia pailsėti, rytoj laukia ne ką mažiau svarbesnės rungtynės.
– Ar palieka įspūdį jus supantys vaizdai?
– Kalnai man patinka, taip pat ir jūra. Gražus miestelis, graži šalis – nieko blogo negaliu pasakyti.
