Krepšinio federacija sieks sutrumpinti „Tautiškos giesmės“ grojimą 10 sekundžių

Teisėtos mūsų šalies sporto sirgalių pretenzijos dėl per varžybas išdarkomo sutrumpinto Lietuvos himno galiausiai privertė mūsų valstybės sporto organizacijas ieškoti išeities. Trumpojo himno labirinte daugiausia pastangų deda Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). „Kvaila tarptautinių organizacijų nuostata: vėliava pakabinti aukštyn kojomis yra neabejotina nuodėmė, bet išdarkyti, groti sutrumpintą valstybės himną – natūralu“, – piktinosi Krepšinio federacijos Renginių ir sporto direktorius Tomas Rimkus.
Lietuvos krepšinio sirgaliai
Lietuvos krepšinio sirgaliai / Tomo Tumalovičiaus nuotr.

Prisijunkite prie daugiau kaip 10 tūkst. sporto mėgėjų – tapkite 15min.lt sporto grupės nariu „Facebook“ tinkle. Spauskite LIKE.

Tik ką pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas atvėrė bendrą visoms populiariausioms komandinėms sporto šakoms opą – varžybų organizatoriai nesikuklina dėl televizijos transliacijų efektyvumo ar sumanyto reglamento kurti nuosavas taisykles, kurios žeidžia ekipų aistruolių širdis: valstybių himnai giedami sutrumpinti, kai kurios šalių svarbiausios dainos praranda net po kelis teksto ketureilius.

Planetos futbolo pirmenybėse Brazilijoje, vietos aistruolių, Argentinos, Vokietijos, Kosta Rikos ar Urugvajaus futbolo rinktinių aistruoliai stadione traukė savo šalių himnus net ir pasibaigus jų muzikai – mat oficialiai jiems būna skiriama ne daugiau kaip 110 sekundžių.

Planetos pirmenybėse Brazilijoje, vietos aistruolių, Argentinos, Vokietijos, Kosta Rikos ar Urugvajaus futbolo rinktinių aistruoliai stadione traukė savo šalių himnus net ir pasibaigus jų muzikai – mat oficialiai jiems būna skiriama ne daugiau kaip 110 sekundžių.

Nuo 2006-ųjų Pasaulio krepšinio čempionato Japonijoje ir Lietuvos krepšinio aistruoliai kaskart kelia klausimą – kiek ilgai bus tyčiojamasi iš Lietuvos himno.

Labiausiai „FIBA Europe“ pozicija buvo piktinamasi per 2011 metų Europos čempionatą Lietuvoje.

„FIBA puikiai mato nenormalią situaciją, kai vienos šalies sirgaliai, siekdami pagerbti savo himną, jam pasibaigus, vis dar gieda trūkstamas eilutes, o tuo metu jau groja kitos valstybės himną.

Tai yra nepagarba šalims, sirgaliams, bet FIBA yra labai nelanksti organizacija, kuriai reikia labai ilgai įrodinėti paprastas tiesas, bet dar ne faktas, kad pastangos bus vainikuotos. Toje organizacijoje niekas nenori nieko keisti“, – pasakojo LKF atstovas, per metus daręs viską, kad per 2014-ųjų Pasaulio krepšinio čempionatą Lietuvos ir kitų valstybių himnai skambėtų nesutrumpinti.

Lietuvos krepšinio federacija po 2013-ųjų Europos čempionato Slovėnijoje sumąstė  perversmą sporto varžybų scenarijuose turėjusią sukelti idėją.

Jei negalima prieš varžybas sugroti himno, kurio muzika skamba 110 sekundes, reikia pagreitinti himno atlikimą iki 100 sekundžių. Bet žodžiai turi būti sugiedoti visi.

Lietuvos krepšinio federacija po 2013-ųjų Europos čempionato Slovėnijoje sumąstė perversmą sporto varžybų scenarijuose turėjusią sukelti idėją. Jei negalima prieš varžybas sugroti himno, kurio muzika skamba 108 sekundes, reikia pagreitinti himno atlikimą iki 100 sekundžių. Bet žodžiai turi būti sugiedoti visi.

„Kreipėmės į Užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Heraldikos komisiją, bet niekas negalėjo pasakyti, kokiu tempu turi būti grojamas ir giedamas himnas. Muzika, žodžiai – viskas yra sudėliota, tačiau giedojimo ir grojimo greitis – apie tai nė žodžio niekur neparašyta. Taip kad fiksuoto muzikos tempo Lietuvos himnui nenustatyta“, – pasakojo T.Rimkus.

Lietuvos krepšinio federacija pavasarį kreipėsi į FIBA su prašymu, kad ši pakeistų sutrumpintą prieš varžybas 75 sek. grojamą Lietuvos himną į 100 sekundžių. Normaliai „Tautiška giesmė“ grojama 110 sekundes.

„FIBA atrėžė neišsigalvoti. Yra labai gerbiama sporto institucija – Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris yra nustatęs himnų grojimo laiką ir mes laikomės šios nuostatos“, – atsakymą perpasakojo LKF renginių ir sporto direktorius.

Tuomet LKF vadovai pradėjo kalbėtis su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir jos prezidente Daina Gudzinevičiūte. LTOK vadovai taip pat ėmėsi priemonių, kad himno klausimas būtų sprendžiamas šalies ir sirgalių naudai.

Pastangos davė neblogų rezultatų. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) patvirtino, kad leis groti valstybių himnus 100 sekundžių. Jau per po mėnesio vyksiančias jaunimo olimpines žaidynes Kinijos mieste Nandzinge bus grojami himnai, kurių trukmė ne 75 sekundės, o 100.

Visą Lietuvos himną, kuris trunka 100 sekundžių, jau įrašė „Trimito“ ansamblis.

FIBA atrėžė mums neišsigalvoti.

T.Rimkus dėstė, kad tokie griežti apribojimai jam kelia šiokią tokią nuostabą: mat Lietuvos krepšinio lygoje, Eurolygos turnyruose komisaru dirbęs lietuvis darbavosi ir Londono žaidynių krepšinio turnyro metu.

„Galiu pasakyti, kad Londone prieš krepšinio rungtynes Meksikos, Argentinos ar Italijos himnai skambėjo ne 75 sekundes. Kai kurie skambėjo ir 90 ar 100 sekundžių“, – pasakojo T.Rimkus.

Ar per Pasaulio krepšinio čempionatą Lietuvos sirgaliai ir toliau privalės tenkintis „kastruotu“ Lietuvos himnu bei giedoti o pabaigą be muzikos?

„Dar turime laiko. Bandome pramušti tą FIBA sieną. Tačiau jei nepasiseks, teks elgtis įžūliai: kalbėsimės su Užsienio reikalų ministerija, kuriai įteiksime 100 sekundžių Lietuvos himno įrašą. Jos ambasadorius Ispanijoje turėtų turnyro organizatoriams pateikti mūsų šalies himną ir korektiškai pasakyti, kad tai yra būtent toks himnas, kuris ir turi skambėti prieš krepšinio rungtynes. Su 100 sekundžių himno įrašu vyks ir krepšinio rinktinės delegacija – bandysime vietoje kalbėtis dėl himno“, – kalbėjo T.Rimkus.   

VIDEO: Lietuvos himnas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis