„Mes visuomet tikimės pačių geriausių apdovanojimų ir rinktinei keliame pačius aukščiausius tikslus. Jei ne Manto Kalniečio trauma, turbūt prieš čempionatą būtume sakę, jog vykstame iškovoti medalių. Man atrodo, kad įžaidėjo netektis musų lūkesčius sumažino ir, važiuodami į Pasaulio krepšinio čempionatą, mes tikėjomės, kad kilsime kiek galėdami aukščiau, ir jeigu kas nors prieš išvykstant būtų pasakęs, kad iškovosime tik 4 -ąją vietą, turbūt būtume sakę, jog tai gerai. 4 vieta labai didelis pasiekimas ir tą reikia mokėti įvertinti“ , – kalbėjo R. Paulauskas.
Lietuvos rinktinė žaidė ties savo maksimalių galimybių riba. Tai buvo aiškus, komandinis žaidimas su išpuoselėta gynyba, manau, kad tai ir lėmė tokius aukštus rezulatatus
Pasak pašnekovo, mūsų rinktinės nenuoseklaus žaidimo priežasčių galime ieškoti įvairiuose niuansuose taip pat ir varžovų žadiime.
„Jeigu analizuotume visas rungtynes, kiekvienose jų mes turėjome vis kitą lyderį: J.Mačiulį, K.Lavrinovičių, J.Valančiūną, ne kartą juo buvo R.Seibutis.
Aiškiai jautėme vieno lyderio trūkumą, tačiau tam tikra prasme tai tapo privalumu, nes varžovai negalėjo nuspėti, kas varžybose sužais geriausiai. Lietuvos rinktinė žaidė ties savo maksimalių galimybių riba. Tai buvo aiškus, komandinis žaidimas su išpuoselėta gynyba, manau, kad tai ir lėmė tokius aukštus rezultatus“ , – sakė R.Paulauskas.
Eksperto teigimu, sunku net įsivaizduoti, kaip gali pakoreguoti žaidimo strategiją įžaidėjo netektis. „Visą pasirengimo laikotarpį dirbama su pagrindiniu ižaidėju, apie jį formuojamas visas puolimas ir gynyba, nuo to žaidėjo labai daug priklauso ir Jono Kazlausko žaidimo filisofija. Apskritai šiuolaikiniame krepšinyje, ypač žaidžiant Europoje, įžaidėjo pozicija yra labai svarbi. M.Kalnietis yra labai tipinis įžaidėjas, kuris ne tik techniniais veiksmais bet ir savo elgesiu, bendravimu suranda ryšį tarp komandos narių ir trenerio, gali komandą išvesti į priekį, Todėl M.Kalniečio netektis buvo nepaprastai skaudus smūgis mūsų rinktinei“ , – mintis dėstė krepšinio treneris.
R.Paulausko manymu, kurti visą žaidimo strategiją remiantis vienu žaidėju nėra klaida.
Trenerio teigimu, Pasaulio krepšinio čempionatas po truputėlį praranda prasmę ir įdomumą.
„Faktas, kad Europos ir JAV rinktinėms reikia žaisti su pakankamai silpnomis rinktinėmis, turnyro nepuošia. Jeigu peržvegtume stipriausių komandų ketvertuką, tai čia yra net trys Europos komandos: Serbija, Prancūzija ir Lietuva bei JAV. Aštuntuke Europos komandų net 6. Manau, kad Europos čempionatas yra įdomesnis, gražesnis ir aukštesnio lygio turnyras“ , – kalbėjo R.Paulauskas.
Eksperto nuomone, FIBA galėtų rengti vienas stipriausių komandų varžybas.
„Galbūt formatą reikėtų apjungti su NBA: nepamirštant JAV, Europos rinktinių bei įtraukiant stipriausias pasaulio komandas: Argentiną, Braziliją ir Australiją. Visos kitos yra antro ešelono komandos ir su jomis varžytis stipriausioms Pasaulio komandoms nėra labai įdomu“ , – teigė treneris R. Paulauskas.
