Įvarčiai. Paprasčiausias dalykas – futbolo grožis slypi įvarčiuose. Įvarčiai užveda bet kokį žiūrovą ir gali prikelti net ir labai įdomias rungtynes, o įvarčių Brazilijoje mes matėme daug.
Įvarčių per rungtynes vidurkis šiame čempionate yra didesnis nei prieš ketverius metus PAR. BE to, čempionate jau matėme gausybę tikrai gražių smūgių – Jameso Rodriguezo šūvis Urugvajui, Lionelio Messi asmeniniai reidai, Robino van Persie skrajojantis įvartis galva Ispanijai ar Timo Cahillo šūvis į olandų vartus.
Kamuolys. Per pastaruosius čempionatus tai būdavo pastovus nusiskundimų objektas, o skriedavo jis kitą kartą labiau kaip tinklinio, bet ne futbolo kamuolys. Joks kitas kamuolys nebuvo testuotas tiek ilgai, kaip „brazuca“ – dvejus su puse metų. Rezultatas – jokių neigiamų atsiliepimų, kurių buvo apstu dėl 2002-ųjų „Favernovos“ ir 2010-ųjų „jabulani“. Pastarąjį tinkamai įvaldė turbūt tik Diego Forlanas.
Šiemet viskas kitaip: jokių neigiamų atsiliepimų, vartininkų nusiskundimų ar tobulai smūgiuotų kamuolių, lekiančių į viršutines tribūnų eiles. Kamuolys tiesiog elgiasi taip, kaip ir tikimasi.
Sirgaliai. Yra daug teorijų, kodėl įvarčių skaičiumi čempionatas muša rekordus, tačiau daug kas pamiršta sirgalių įtaką. Nuo jų priklauso labai daug kas, o brazilai iš visų žaidėjų laukia tik aukščiausios klasės pasirodymo.
Kiekviena atakuojanti ir įvarčius mušanti komanda Brazilijoje susilaukė palaikymo, o nuobodų futbolą žaidusios rinktinės buvo nemėgstamos. Brazilijos futbolo kultūra nepripažįsta gynybos, tad brazilai stadionuose niekada nepalaikė Kosta Rikos kovingumo – jiems geriau matyti didžiausio priešo Lionelio Messi gražų reidą ir įvartį.
Taktikų įvairumas. Skirtingas komandų stilius sukuria puikias kovas ir tai mes matome Brazilijoje. Prieš ketverius metus visų naudota 4-2-3-1 įgavo dar daugiau skirtingų niuansų ir variacijų, o tai leidžia futbolininkams kurti erdves aikštėje, kas lemia įvarčius.
A grupėje matėme neįtikėtinus Meksikos krašto gynėjų reidus atakuojant. B grupėje stebėjome neįtikėtiną olandų 5-3-2, leidusį A.Robbenui ir R.van Persie ne kartą atsidurti du prieš du puolime. Galima vardinti ir vardinti, tačiau kol treneriai ieško naujovių ir jas diegia savose komandose, futbolo sirgaliai gali matyti vis įdomesnių kovų aikštėje.
Žvaigždžių pasirodymai. Preš ketverius metus scena buvo parengta klubiniame futbole dominavusiam Lioneliui Messi, kuris tapo vienu didžiausių turnyro nusivylimų. Šiemet viskas yra kitaip – Neymaras, L.Messi, T.Muelleris, K.Benzema – pripažintos žvaigždės pasirodė puikiai. Kaip visada atsirado ir naujų superžvaigždžių, geriausias pavyzdys – J.Rodriguezas.
Technologijos. Įvarčio technologija pagaliau panaudota Pasaulio futbolo čempionate ir tai pasiteisino visu šimtu procentų, nesvarbu, kad Prancūzijos ir Hondūro rungtynėse kilo mažas nesusipratimas. Telieka pasakyti – „geriau vėliau nei niekada“.
Ne ką prastesnis sumanymas ir teisėjų naudojamos putos, kuriomis nubrėžiama sienelės ir kamuolio vieta per baudos smūgius. Sirgaliai apie tai kalba kone tiek pat, kiek apie patį futbolą.
Nusivylimai ir staigmenos. Visiems patinka „juodieji arkliukai“, o jų šiame čempionate netrūko. Kosta Rikos rinktinė grupėje už nugaros paliko Italiją, Angliją ir Urugvajų, o olandai išsigelbėjo tik Louiso van Gaalo genialumo dėka. Alžyro futbolininkai už nugaros paliko 2002 metų pusfinalio dalyvę Pietų Korėją bei stiprią Rusijos rinktinę, o JAV ekipa buvo geresnė nei Portugalija bei Gana.
Atakuojantis futbolas. Anksčiau ne kartą matydavome komandas, žaidžiančias su viena mintimi – nepralaimėti. Jų vienintelė taktika būdavo sėdėti tvirtai užsidarius gynyboje ir laukti šanso standartinės situacijos metu arba greitose atakose. Šiemet tokių komandų buvo kur kas mažiau. Brazilijoje, nepaisant kelių išimčių, dominuoja greitas ir atakuojantis futbolas, o daugelis komandų puikias atakas rezgė net ir nebūdamos mačo favoritėmis.
Neprognozuojamumas. Ar šiame turnyre matėme vieną tikrai geriausią komandą? Taip, yra daug tikrai gerų ekipų, tačiau labai sunku išrinkti vieną, kuri žengė priešakyje per visą čempionatą. Kai kas gali matyti tai kaip neigiamą aspektą, tačiau negalėjimas prognozuoti nugalėtojų visada reiškia gerą turnyrą. Nesvarbu, kad visose aštuntfinalio porose į kitą etapą žengė favoritai (pirmas grupės vietas užėmusios komandos), tačiau visi laimėjo nedideliais pranašumais ir tik Vokietijos pusfinalio šou parodė neįtikėtina vienos ekipos galią.
Brazilija. Anglija yra tikroji futbolo gimtinė, tačiau Brazilija – dvasiniai namai. Penkis kartus pasaulio čempionato laimėtojai yra garsiausia planetos futbolo tauta, tad čia vykstantis čempionatas vien dėl to yra ypatingas. Turnyro neužtemdė jokie protestai prieš FIFA ir Brazilijos vyriausybės išlaidumą, nesugadino ir karštis. Visi, esantys Brazilijoje, kalba apie sambos atmosferą, brazilišką užsidegimą ir kitus jau klišėmis tapusius dalykus. Vis dėlto, tai puikiai jaučiama net ir per TV ekranus.
