Trečiadienio vakaras nuo 1947-ųjų metų savo istoriją skaičiuojančiai komandai – ypatingas. Dar niekada šioje Čempionų lygos stadijoje „Žalgiris“ nebuvo iškovojęs pergalės.
1999-aisiais žalgiriečiai peršoko jau nebeegzistuojančio Ararato „Araks“ iš Armėnijos (2:0, 3:0) barjerą, tačiau tai buvo tik pirmasis kvalifikacinis raundas.
Po to „Žalgiris“ patyrė šešias nesėkmes ir du kartus sužaidė lygiosiomis, kol galiausiai trečiadienio vakarą sulaukė šventės ir savo kieme.
Armantas Vitkauskas – 6
Darbo pernelyg daug neturėjo, bet kai reikėjo, žaidė patikimai ir užtikrintai. Klaidų nepadarė, o bulgarams pelnant įvartį šansų išgelbėti komandą beveik neturėjo ir stebuklo nesukūrė. 61-ąją minutę suklydus gynėjams, Jody Lukoki buvo labai pavojingai įsiveržęs į baudos aikštelę, tačiau A.Vitkauskas pademonstravo žaibišką reakciją ir Kongo DR saugo smūgį atrėmė.
Donovanas Slijngardas – 7
Kaip jau tapo įprasta, buvo vienas solidžiausių ir patikimiausių V.Dambrausko karių aikštėje. Pirmajame kėlinyje kairysis „Žalgirio“ kraštas, kuriame olandas žaidė su Elivelto, kėlė kur kas daugiau pavojaus nei dešinysis ir tai didžiąja dalimi yra sėkmingai atakas pradėdavusio D.Slijngardo nuopelnas. Iki pertraukos savo komandos draugui iš Brazilijos atliko net kelis labai aštrius ir „ilgus“ perdavimus „į plotą“, o agresyviai atakuojant ir daugiau laiko praleidžiant varžovų aikštės pusėje, mažiau darbo tekdavo ir gynyboje.
Linas Klimavičius – 6
Ramiai ir užtikrintai vykdė trenerio nurodymus, o kai reikėdavo, sėkmingai pasaugodavo savo porininką Mamadou Mbodjį. Ilgai tylėjęs, 76-ąją minutę netikėtai sulaukė savo šanso, kai po kampinio visiškai laisvas smūgiavo galva. Vis dėlto pataikyti nepavyko – kamuolys praskriejo virš vartų.
Mamadou Mbodjis – 6
Nebuvo toks dominuojantis žaidėjas aikštėje, kaip mes esame įpratę Mamadou matyti A lygos rungtynėse, bet vaizdo aikštėje tikrai negadino. Padarė keletą vidurio gynėjams nedovanotinų klaidelių gana pavojingose zonose, tačiau iš karto pats jas ištaisė. Pagrindines savo gynybines funkcijas atliko be priekaištų – po bulgarų standartinių situacijų baudos aikštelėje galingas senegalietis „susirinkdavo“ beveik visus kamuolius.
Egidijus Vaitkūnas – 4
18-ąją minutę labai šiurkšti kapitono klaida „Žalgiriui“ kainavo įvartį. Viduryje aikštės pasitikęs Wandersoną žalgirietis taip ir nesugebėjo užsiimti tinkamos pozicijos, o po akimirkos – ir prasižengti, o tai neabejotinai būtų kainavę geltoną kortelę, bet ne praleistą įvartį. Tačiau tos akimirkos užteko, kad brazilas atliktų nepriekaištingą perdavimą Anicetui Abeliui, o Madagaskaro saugas klaidą kaipmat pavertė įvarčiu.
Dešinysis „Žalgirio“ kraštas, kuriame E.Vaitkūnas žaidė su naujoku Liviu Antaliu, buvo akivaizdžiai pasyvesnis ir silpnesnis už kairįjį, kuris, ypač pirmajame kėlinyje, draskė „Ludogorec“ gynybą.
Slavko Blagojevičius – 6
Savo 7-uoju marškinėlių numeriu pakaušį išsiskutinėjęs atraminis saugas, kaip įprasta, buvo pastebima figūra aikštėje, bet sužaidė tikrai ne geriausias rungtynes.
Daug maksimalizmo ir techninio broko, ypač pirmajame kėlinyje. Kartais kroato pernelyg nepamatuotas maksimalizmas verčia komandos draugus staiga persiorientuoti iš puolimo į gynybą, bet žalgiriečiai, panašu, jog prie to jau yra pripratę.
Iki pertraukos aikštės viduryje savo oponentams pralaimėjo nemažai dvikovų, o viena šiurkšti klaida 33-iąją minutę vos „Žalgiriui“ nekainavo įvarčio. Dar kartą labai šiurkščiai saugas suklydo 42-ąją minutę. Antrajame kėlinyje žaidė kur kas solidžiau.
Mantas Kuklys – 7
Po dvikovos V.Dambrauskas iš kai kurių žiniasklaidos atstovų sulaukė klausimo, kodėl nepakeitė Manto po pirmojo kėlinio, bet šį kartą stratego kantrybė atsipirko su kaupu. Vis dėlto ir iki pertraukos Lietuvos rinktinės saugas žaidė kur kas užtikrinčiau ir ramiau už savo porininką S.Blagojevičių.
Klaidų neišvengė tiek pirmajame kėlinyje, tiek po pertraukos, tačiau jos buvo kur kas smulkesnės ir mažiau krito į akį nei tos, kurias darė kroatas. Apskritai abiem vidurio saugams tai buvo nepaprastai sunkios ir varginančios rungtynės, tačiau su užduotimis jie susitvarkė neblogai. Ypač antrajame kėlinyje, kuriame M.Kuklio žaidimą V.Dambrauskas pavadino kone idealiu. Na, o pergalingas įvartis, kurį Mantas įmušė, yra ne tik veikiausiai gražiausias, bet ir svarbiausias jo ligšiolinėje karjeroje.
Matija Ljujičius – 6
Iš savo kūrybingojo serbo treneris turbūt tikėjosi solidesnio žaidimo. Pirmajame kėlinyje jaunasis M.Ljujičius gerokai iškrito iš konteksto, o su psichologiniu jauduliu nesusitvarkė ir po pertraukos. Nemažai apie serbo žaidimą pasako ir tai, kad dauguma šeimininkų atakų buvo organizuojamos ne per aikštės vidurį, o per kraštus. Tiesa, 24-ąją minutę būtent M.Ljujičius padarė viską, kad būtų pelnytas pirmas „Žalgirio“ įvartis, bet Darvydas Šernas paleido progą vėjais situacijoje, kai neįmušti buvo turbūt sunkiau, nei pataikyti į vartus.
Elivelto – 8
„Žalgirio“ brazilas, žaisdamas prieš savo tautiečių legioną, dar kartą įrodė, kad yra vienas geriausių visų laikų legionierių, kada nors žaidusių Lietuvoje. Pirmoje rungtynių pusėje beveik visos šeimininkų atakos buvo rezgamos kairiuoju kraštu, kuriame vieną po kito kur kas garsesnius ir brangesnius varžovus prausė techniškasis brazilas.
Maža to, šiame mače Elivelto atliko nemažai nematomo darbo gindamasis ir neretai sugrįždamas į aikštės vidurį padėti savo komandos draugams. Tiesa, po pertraukos jo individualių reidų matėme gerokai mažiau, o „Žalgirio“ atakų bangos persirito į dešinįjį kraštą. Antrajame kėlinyje futbolininkui jau pritrūko kvapo, o, be to, po pertraukos „Ludogorec“ gynėjai jam skyrė kur kas daugiau dėmesio.
Liviu Antalis – 5
Blankus naujoko oficialus debiutas. Nors prieš mačą apie rumuną buvo kalbama kaip apie žmogų, kuris galėtų tapti tuo netikėtumo faktoriumi, nulemsiančiu rungtynes, atsitiko priešingai – būtent traumą patyrusį L.Antalį pakeitęs Serge'as Nyuiadzi tapo mačo didvyriu.
Akivaizdžiai matėsi, kad kol kas L.Antalis gerokai iškrenta „iš konteksto“: nei jis yra pripratęs prie naujųjų komandos draugų, nei žalgiriečiai prie jo. Individualiu meistriškumu taip pat nė karto neblykstelėjo.
Susidarė vaizdas, kad „Žalgiris“ turėtų kur kas daugiau naudos, jei L.Antalis būtų komandoje pusmečiu anksčiau. Žaisti viename krašte su E.Vaitkūnu rumunui nebuvo lengva, o antrajame kėlinyje patirta trauma dar labiau apkartino debiutą.
Darvydas Šernas – 6
Kaip įprasta, buvo labai aktyvus, tačiau šįsyk progas švaistė vėjais. Pirmojo kėlinio viduryje privalėjo įmušti, bet neišnaudojo šimtaprocentinės situacijos. Pirmajame kėlinyje gana pavojingai smūgiavo ir dar kelis kartus, sėkmingai „užsikabinęs“ už kamuolio.
78-ąją minutę atliko rezultatyvų perdavimą S.Nyuiadzi, bet ir tame epizode buvo krislas sėkmės – perdavimas nebuvo tikslus, bet „Ludogorec“ gynėjas tinkamai nepataikė į kamuolį.
Na, ir pati rungtynių pabaiga bei visiškai bereikalinga antra geltona kortelė – riebus lašas toje saldžioje medaus statinėje su užrašu „Pergalė“.
Serge'as Nyuiadzi – 8
Superatsarginio vaidmenį atliko kone idealiai. Gavęs pusvalandį „Žalgirio“ prancūzas sužaidė Vilniuje kol kas įstabiausias rungtynes ir tapo mačo didvyriu. Pakeitęs blankiai atrodžiusį L.Antalį, labai pagyvino komandos žaidimą dešiniajame krašte, sugebėjo įmušti pats bei atlikti perdavimą antram įvarčiui. Rezultatai kalba patys už save ir žinant, jog atsakomajame mače „Žalgiriui“ tikrai negalės padėti Darvydas Šernas, o L.Antalis kažin ar spės išsigydyti traumą, S.Nyuiadzi turėtų sulaukti šanso nuo pat pirmųjų minučių.
Bahrudinas Atajičius ir Vytautas Lukša (be vertinimo)
Valdas Dambrauskas – 8
Nors savo trofėjų kambaryje V.Dambrauskas turi du A lygos čempiono medalius, turbūt nesuklysime pasakę, kad trečiadienio vakarą 40-etis pakruojiškis iškovojo kol kas svarbiausią savo karjeros pergalę.
Po mačo treneris nepuolė į ekstazę ir pastebėjo, kad šiuolaikiniame futbole nepaprastai daug lemia sėkmė ir šį kartą ji šypsojosi kantriai ir stropiai dirbusiam „Žalgiriui“. O dirbta prieš šią dvikovą buvo tikrai nemažai. Ir plika akimi matėsi, kad vilniečiai šiam mačui namų darbus buvo atlikę kur kas geriau nei jų oponentai, ir tai yra didžiausias nuopelnas trenerių štabui.
Dvejus iš pastarųjų trejų metų Čempionų lygos grupių varžybose žaidęs „Ludogorec“ trečiadienį Vilniuje niekuo nebuvo geresnis už A lygos čempionus.
Dar vienas dalykas – nuostabiai pataikyta su keitimu. Taip, jis buvo priverstinis, bet S.Nyuiadzi veikiausiai ir taip būtų pakeitęs L.Antalį po kelių ar keliolikos minučių, nes rumunas žaidė iš tiesų pasyviai ir blankiai. Bet išleisti žaidėją po keitimo, kuris nulemtų rungtynes ir dar tokiu būdu... Tai patiktų netgi Alexui Fergusonui, kurio darbo metodais V.Dambrauskas žavisi nuo jaunystės.
Na, ir dar viena detalė. Trečiadienio mače ant „Žalgirio“ atsarginių suolo kur kas ramiau sėdėjo klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. Skirtingai nei ankstesniais metais, užsienio žiniasklaidai jau nereikėjo spėlioti, kuris iš dviejų stovinčių vyrų šalia aikštės yra tikrasis komandos vyriausiasis treneris.
Šį kartą vadžios buvo atiduotos į V.Dambrausko rankas ir „Žalgirio“ generolas su užduotimis susitvarkė puikiai.
O pats M.Nikoličius atliko puikų darbą sukomplektuodamas labai simpatišką komandą, kuri pirmą kartą istorijoje laimėjo Čempionų lygos antrojo kvalifikacinio etapo rungtynes. Tai yra geriausias jo darbo įvertinimas ir to komandos sporto direktoriaus pareigas einančiam žmogui turėtų užtekti su kaupu.
TAIP PAT SKAITYKITE:
15min pažymiai istorinę pergalę Lietuvai padovanojusiems žalgiriečiams
Čempionų lygos spektaklis: įspūdingas M.Kuklio įvartis išplėšė pergalę Vilniaus „Žalgiriui“
„Žalgirio“ pergalingu X faktoriumi tapęs Serge’as Nyuiadzi:„Įsiklausiau į trenerio žodžius“
Raudoną kortelę išvydęs Darvydas Šernas į vatą nevyniojo: „Tai yra nusikaltimas“
„Ludogorec“ treneris G.Dermendžievas Vilniuje iškėlė baltą vėliavą, bet dar nekapituliuoja
