2014 metai Rusijos futbolui – rublio krizė, rasizmas ir fiasko pasaulio čempionate

Rusijos futbolo sirgaliai optimistiškai žiūrėjo į 2014 metus. Šalies rinktinė pirmą kartą nuo 2002-ųjų pateko į Pasaulio futbolo čempionatą, tad tikėtasi išvysti, ko verta komanda, kuri 2018 m. bandys užkariauti pasaulį Rusijoje vyksiančiose pirmenybėse. Rusijos ir Ukrainos klubai diskutavo dėl bendros lygos, kuri turėjo padėti daugiau uždirbti ir priartėti prie Vakarų Europos klubų. Kas atsitiko, kad 2014-ieji tapo metais, kuriuos Rusijos futbolo pasaulis nori kuo greičiau pamiršti?
Rusijos futbolo sirgaliai
Rusijos futbolo sirgaliai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Prisijunkite prie daugiau kaip 11 tūkst. sporto mėgėjų – tapkite 15min.lt sporto grupės nariu „Facebook“ tinkle. Spauskite LIKE.

Tai tinklaraščio „Futbolgrad“ autoriaus Toke Møllerio Theilade'o straipsnis.

Žiema Izraelyje

2014 metus dvi stipriausios Ukrainos ir Rusijos komandos – Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“, Charkovo „Metalist“ ir Donecko „Šachtar“ – pradėjo kontroliniame turnyre Izraelyje.

Dujų milžinės „Gazprom“ remiamas turnyras turėjo tapti įžanga į bendrą Ukrainos ir Rusijos futbolo lygą, apie kurią abi pusės diskutavo jau gana ilgai.

Vis dėlto, apklausos rodė, kad tik 35 proc. Ukrainos futbolo sirgalių pritaria tokiai idėjai. Net Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko teigė, kad pinigus geriau būtų leisti saviems klubams, o ne lygoms su komandomis iš užsienio.

Taip pat skaitykite: Ukrainos futbolo čempionatas prasidėjo be Krymo klubų, bet su vieningais sirgaliais

Ukrainos futbolo federacijos prezidentas Anatolijus Kankovas taip pat priešinosi bendrai lygai, prisidengdamas FIFA ir UEFA taisyklėmis. Rusai idėja tikėjo kur kas daugiau, o ukrainiečiai tiesiog laukė, ką pasakys FIFA ir UEFA.

Vis dėlto, vėliau Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio okupacija, po kurios paaštrėjo Ukrainos ir Rusijos karinis konfliktas, baigė bet kokias kalbas apie bendrą lygą. Nepaisant to, idėją vis dar palaiko didieji Rusijos klubai, o buvęs CSKA treneris, įtakingas Rusijos futbolo veikėjas, Valerijus Gazajevas teigė, kad jei lyga būtų egzistavusi, Krymo okupacija iš vis nebūtų įvykusi.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Rusijos futbolo sirgaliai
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Rusijos futbolo sirgaliai

„Zenit“ klubo ultrų smurtas

Rusijos „Premier“ lygos praėjusio sezono pabaiga buvo fantastiška – CSKA, „Zenit“ ir „Lokomotiv“ iki paskutinio turo galėjo tapti čempione. Vis dėlto, pirmenybių pabaigoje kova tapo negarbinga.

Priešpaskutiniame ture „Zenit“ namuose 2:4 atsilikinėjo nuo „Dinamo“, kai šeimininkų chuliganai įsiveržė į aikštę ir sukėlė riaušes. Muštynėse nukentėjo Maskvos ekipos gynėjas Vladimiras Granatas, kuris iš stadiono išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Ligoninėje jam nustatytas smegenų sutrenkimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Zenit“ sirgaliai priešpaskutiniame Rusijos 2013/14 sezono ture sukėlė riaušes
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Zenit“ sirgaliai priešpaskutiniame Rusijos 2013/14 sezono ture sukėlė riaušes

„Zenit“ tai kainavo galimybę kovoti dėl titulo – ekipai įskaitytas techninis pralaimėjimas 0:3. Be to, Sankt Peterburgo klubas nubaustas 100 tūkst. eurų bauda, dvi rungtynes namie turėjo žaisti tuščiame stadione, o kitas tris – be sirgalių ultrų tribūnose.

Šis incidentas pagaliau pažadino „Zenit“ vadovus, kurie pradėjo karą su chuliganais. Reklaminė kampanija skelbė, kad po dviejų mačų tuščiame stadione į rungtynes bus įleidžiami tik tikri sirgaliai.

Rublio vertė krito daugiau nei 25 proc., o Rusijos futbolo klubams tai buvo tragiška žinia – beveik visiems legionieriams atlyginimai išmokami užsienio valiuta.

Be to, „Zenit“ įvedė amžiaus apribojimą ultroms, į rungtynes įleido tik su asmens dokumentais. Tai baigėsi sirgalių grupuotės „Landscrona“ boikotu, kol galiausiai spalį „Zenit“ teko nusileisti. Amžiaus apribojimai buvo panaikinti, sirgaliai už praleistas rungtynes net sulaukė kompensacijos.

Rinktinės fiasko paskatino sirgalius ją pamiršti

Pasaulio futbolo čempionate fiasko patyrusi Rusijos futbolo rinktinė tapo nebeįdomi sirgaliams. Pirmosios nacionalinės komandos rungtynės po planetos pirmenybių sulaukė itin mažai žiūrovų.

Taip pat skaitykite: Rusai apsiskaičiavo – nesugeba sumokėti futbolo rinktinės treneriui Fabio Capello

AFP/„Scanpix“ nuotr./Fabio Capello – Rusija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Fabio Capello

Kontrolines rungtynes su Azerbaidžanu stadione stebėjo vos 3500 sirgalių – tai mažiausias skaičius nuo 1992 metų, kai mačą su San Marinu stebėjo 3000 žmonių. Jei ne maždaug trečdalį stadiono užpildę azerbaidžaniečiai, būtų pasiektas absoliutus antirekordas.

Žinoma, dalis kaltės tenka ir organizatoriams. Mačas buvo surengtas trečiadienio vakare 19 val. vietos laiku Maskvos priemiestyje Chimkuose. Daugelis sirgalių nusprendė geriau likti namuose nei belstis iki stadiono.

Rublio krizė

Po Krymo pusiasalio aneksijos Rusijai pritaikytos Vakarų pasaulio sankcijos skaudžiai smogė ekonomikai ir nacionalinei Rusijos valiutai. Rublio vertė krito daugiau nei 25 proc., o Rusijos futbolo klubams tai tapo tragedija – beveik visiems legionieriams atlyginimai išmokami užsienio valiuta.

Aukščiausios lygos klubai „Rostov“ ir Permės „Amkar“ bei kelios žemesnių lygų ekipos yra ties bankroto riba, žaidėjai ir personalas negauna atlyginimų dar nuo vasaros. Abu minėti klubai yra išlaikomi vietos valdžios, tad parama jiems buvo smarkiai sumažinta.

Pasaulio futbolo čempionate fiasko patyrusi Rusijos futbolo rinktinė tapo nebeįdomi sirgaliams.

Kaip sakė Maskvos „Spartak“ savininkas Leonidas Fedunas, bent 5 aukščiausios lygos klubai turi finansinių problemų, o „pertekliaus metus“ jau laikas visiems pamiršti.

Pralaimima kova prieš rasizmą

2014 metų pradžioje Rusijos Dūma priėmė sirgalių teises suvaržiusį įstatymą, kuriuo bandyta kovoti su plačiai vešinčiu rasizmu. Vis dėlto, pernai Rusijos futbole buvo ne vienas garsiai nuskambėjęs rasizmo atvejis.

„Zenit“ brazilas Hulkas po vieno mačo skundėsi, kad teisėjas Aleksejus Matiuninas sakė, kad jam „nepatinka juodi žmonės“. Arbitras vėliau sutiko būti tikrinamas poligrafu, kad įrodytų savo nekaltumą.

Taip pat skaitykite: 2018 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininkė Rusija – rasizmo kupina šalis

Kai kurie Rusijos žurnalistai dabar spekuliuoja, kad Hulką taip pasielgti paragino Anglijos spauda, siekianti, kad FIFA atimtų iš Rusijos teisę rengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą. Anot sąmokslo teoretikų, anglai taip siekia, kad turnyras vyktų jų šalyje. Reikalauta, kad melo detektoriumi būtų patikrintas pats Hulkas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Igoris Gamula
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Igoris Gamula

Didelį skandalą sukėlė ir „Rostov“ treneris Igoris Gamula, viename interviu paklaustas apie galimą žaidėjo iš Kamerūno įsigijimą. „Pas mus ir taip jau užtektinai juodaodžių. Mes turime šešis tokius“, – pasakė strategas.

Tame pačiame interviu I.Gamula nevykusiai pajuokavo, kad jo žaidėjai gali būti užkrėsti Ebolos virusu. Tuo metu šeši komandos futbolininkai dėl ligų negalėjo treniruotis. I.Gamula buvo nubaustas 5 mačų diskvalifikacija, „Rostov“ juodaodžiai futbolininkai grasino streiku.

Net du juodaodžiai žaidėjai buvo patys nubausti, kai parodė negražius gestus juos įžeidinėjusiems sirgaliams. „Dinamo“ gynėjas Christopheris Samba iš Kongo ir „Rostov“ saugas Gueloras Kanga iš Gabono buvo po kelias dienas nušalinti nuo savo ekipų.

C.Samba įžeidinėję Maskvos „Torpedo“ sirgaliai užsitraukė menką baudą – jų stadiono sektorius buvo tuščias per vieną susitikimą, klubas turėjo sumokėti 933 eurus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų