Pastaruoju metu Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) futbolo rinktinės treneriu dirbantį A. Narbekovą su sukaktimi sveikino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras, buvę bendražygiai Vilniaus „Žalgiryje“, kolegos treneriai, futbolininkai, sporto organizacijų atstovai.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius jubiliatui įteikė Sporto garbės kryžių, o Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Algis Vasiliauskas – Olimpinę žvaigždę.
Gimtadienio svečiai turėjo galimybę pirmieji išvysti Stasio Petkaus ir Gintarės Grikštaitės kuriamo dokumentinio filmo „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“ anonsą. Filmo premjera numatoma vasario 19-ąją.
Sėkmingiausius karjeros laikus A. Narbekovas praleido „Žalgiryje“ bei Vienos „Austria“ (Austrija) klubų gretose.
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse A. Narbekovas kartu su Arvydu Janoniu atstovaudamas Sovietų Sąjungos rinktinei iškovojo aukso medalius.
1990 m. A. Narbekovas įmušė pirmąjį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos futbolo rinktinės įvartį, o 2003 m.UEFA jubiliejaus proga buvo pripažintas „Auksiniu“ penkiasdešimtmečio Lietuvos futbolininku.
Armino Narbekovo dosjė
Gimė: 1965 m. sausio 28 d. Gargžduose (Klaipėdos raj.)
Pirmieji treneriai: M. Terentjevas, V. Blinstrubas.
Žaidėjo karjera: Panevėžio internatinės sporto mokykla (1983), Vilniaus „Žalgirio“ dubleriai (1982), Vilniaus „Žalgiris“ (1983-88). 1983-89 TSRS aukšč. lygoje žaidė 155 rungtynes, pelnė 51 įvartį.
Maskvos „Lokomotiv“ (1989-90); Vienos „Austria“ (1990-96), Mėdlingo „Admira Wacker“ (1996-99, 2000-01), „St. Pölten“ (1999-2000), „Wiener“ SK (2001-04).
Rinktinės: TSRS jaunių rinktinė (1980); TSRS rinktinė (1988-1990); Lietuvos rinktinė (1990-2001; 13 rungtynių, 4 įvarčiai).
Trenerio karjera: „Weikersdorf“ (2004-05), Vilniaus „Žalgiris“ (2006-07), „Donau Langenlebarn“ (2007-09), Gargždų „Banga“ (2010-2011), Lietuvos nacionalinė rinktinė (asistentas; 2010-2011), Jūrmalos „Spartaks“ (2012), Lietuvos U-21 rinktinė (nuo 2013 m.).
Kitos pareigos: LFF viceprezidentas (2002-2005), Vilniaus „Žalgirio“ prezidentas (2005-08).
Komandiniai apdovanojimai: TSRS čempionato bronza (1987), pasaulio universiados auksas (1987 Zagrebas), XXIV Seulo Olimpinių žaidynių (1988) čempionas; Baltijos lygos (1990), Austrijos 3 k. (1991-93) čempionas.
Asmeniniai apdovanojimai: tarptautinės klasės sporto meistras (1988). Geriausias Lietuvos futbolininkas (1985-88). UEFA jubiliejaus proga pripažintas geriausiuoju Lietuvos futbolininku per 50 metų – Auksiniu žaidėju (2003). KKSD sidabro medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005), Sporto garbės komandoro ženklas (2005).
