6800 kilometrų skiria Marijampolę ir Keralos regioną, kurio mieste Kočyje įsikūrusi „Blasters“ komanda – būsimoji K.Skinkio darbovietė. Naujajame marijampoliečio mieste, kuris, beje, yra užmezgęs partnerystės ryšius su Vilniumi, neįskaitant priemiesčių, gyvena apie milijonas žmonių. Kočyje 1524-siais mirė ir garsus portugalų keliautojas Vasco da Gama, atradęs jūrų kelią iš Europos į Indiją.
Iš pradžių savanoriu „Sūduvoje“ dirbęs K.Skinkys vėliau tapo klubo atstovu spaudai, o nuo 2015-ųjų užėmė direktoriaus pareigas. 30-metis Lietuvos čempionų būstinėje turėjo daug pareigybių, bet svarbiausia ir įdomiausia jo funkcija buvo žaidėjų paieška.
Sėkmingi Marijampolės komandos žygiai Europoje trejus metus iš eilės patraukė dėmesį Senajame žemyne, į „Sūduvą“ vis pozityviau žiūrėjo ir kitos komandos, ir agentai, ir žaidėjai.
K.Skinkys praėjusių metų pabaigoje sulaukė skambučio iš savo bičiulio Belgrado „Crvena zvezda“ klube Stefano Pantovičiaus su pasiūlymu žvilgtelėti egzotiškosios Indijos kryptimi, mat jis turėjo ryšį su „Blasters“ klubu.
K.Skinkį pasiūlymas sudomino ir jis sausio mėnesį kartu su S.Pantovičiumi išsiruošė 10-ties dienų kelionei į Indiją, kur susipažino su klubu, komanda ir sąlygomis.
Dar po mėnesio marijampoliečio laukė susitikimas ir su „Blasters“ prezidentu Nimmagadda Prasadu – stambiu verslininku, kadaise įkūrusiu kelių milijardų vertės farmacijos kompaniją.
Su 58-rių indu pokalbis pavyko sklandžiai, derybos neužtruko, vyrai sukirto rankomis ir K.Skinkys jau po truputį kraunasi lagaminus į šalį, kuri dažnam lietuviui atrodo lyg kitas pasaulis.
„Blasters“ klubas, kuriame sporto direktoriaus pareigas užims lietuvis, buvo įkurtas 2014-siais, tačiau Indijos Superlyga, pripažinta kaip aukščiausias šalies divizionas, taip pat gan jauna – skaičiuoja vos šeštąjį sezoną.
Indijoje futbolo sezonas baigėsi visai neseniai, o „Blasters“ finišavo 7-oje vietoje. Dešimties komandų čempionate žaidžiami du ratai, po kurių keturios stipriausios ekipos žaidžia atkrintamąsias – dviejų rungtynių pusfinalio seriją ir lemiamą finalo mačą.
Nėra paslaptis, kad Indijos futbolo lygis šiuo metu ne itin aukštas, bet tai milžiniška rinka, pastaruoju metu traukianti investuotojus. Štai 2019-ųjų pabaigoje „Premier“ lygos klubo „Manchester City“ vadovai nupirko 65 proc. „Mumbai City FC“ klubo akcijų.
Jei žvelgtume į FIFA reitingą, 1,375 milijardo žmonių šalis jame užima tik 108-ąją vietą, Lietuvą lenkdama 23 pozicijomis. Tačiau verta paminėti, kad tada, kai Indijoje buvo įkurta Superlyga, šalis murkdėsi 171-oje reitingo vietoje.
Vos 15min pasirodė naujiena apie K.Skinio būsimą prisijungimą prie „Blasters“, pasipylė begalė smalsuolių žinučių naujajam Indijos klubo sporto direktoriui ir net šių eilučių autoriui. Indai rodo milžinišką susidomėjimą Keralos ekipos naujoku.
Apie egzotiškąją Indiją, jos futbolo subtilybes ir atsisveikinimą su „Sūduva“ – išsamus 15min pokalbis su K.Skinkiu.
– Jau buvote Indijoje, kokie įspūdžiai iš ten, nes ši šalis dažnai atrodo kaip kitas pasaulis?
– Iš tikro kitas pasaulis. Gyvenimas yra kitoks, žmonės gyvena kitaip. Ta pusė mane domina tiek, kiek man patogu gyventi ir kiek visos sąlygos bus paruoštos. Iš tos pusės viskas gerai, o iš futbolo pusės tai tikrai įdomus projektas. Superlygai yra šešeri metai, jie nuo šių metų tapo pripažinti kaip aukščiausia šalies lyga, čempionai turi teisę dalyvauti Azijos Čempionų lygoje. Tai didelė rinka, įdomi darbo aplinka, daug konkurencijos. Yra tokių dalykų, su kuriais netekę dirbti, kaip algų kepurė. Tikrai galiu daug išmokti, pasisemti patirties ir įdomiai gyventi
– Žinome, kokie yra Lietuvos klubų vadovai, o kokie jie Indijoje?
– Aš manau, viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus, nesvarbu, ar tai lietuvis, ar indas, o šiuo atveju man prezidentas paliko tikrai teigiamą įspūdį, manau, kad bus malonu kartu dirbti.
Tai didelė rinka, įdomi darbo aplinka, daug konkurencijos
– Kokia yra naujosios komandos sudėtis, kokio tai lygio žaidėjai?
– Pradėjus nuo taisyklių, tai klubas nuo kito sezono galės turėti septynis legionierius, vienas iš jų turės turėti Azijos pasą, penki iš tų septynių galės žaisti aikštėje.
Kalbant apie Indijos žaidėjus, tobulėti yra kur, jie gyvena gerai, nes didelė konkurencija dėl vietinių žaidėjų. Arba laimės tie, kurie turi geriausius užsieniečius, arba tie, kurie turės geriausius indus. Toks žaidimas ir vyksta. Kokie jie bebūtų, jie labai reikalingi ir klubai labai stipriai konkuruoja dėl Indijos žaidėjų. Ir, aišku, tikslas yra atsivežti kuo geresnius užsieniečius.
Kokie jie yra dabar? Galima atsivežti geresnius, žiūrint į kainos ir kokybės santykį. Tai bus viena iš užduočių.
– O koks pačios lygos pajėgumas? Gal galima lyginti su kažkuria Europos lyga?
– Aš manau, kad Europoje ši lyga tikrai nebūtų paskutinė. Kita vertus, sunku ją lyginti su tokiomis mažomis lygomis kaip mūsų ar Latvijos, nes ten konkurencingumas visai kitas. Ten klubai daug lygesni kokybės prasme, tad sunku pasakyti. Lyga konkurencinga ir, kas pozityviai nuteikia, tai potencialas augti, didėti finansams, nes tai labai didelė rinka, viskas labai aukštame lygyje žiūrint iš marketingo pusės.
– Kalbant apie didelę rinką, koks yra vidutinio Indijos aukščiausios lygos klubo biudžetas?
– Įvertinant visus, turėtų būti apie 7-8 milijonai eurų. Aišku, dalį biudžeto sudaro ir tokie dalykai kaip kelionės ir panašiai, kur tokioje šalyje šios išlaidos yra visai kito masto.
Įvertinant visus, turėtų būti apie 7-8 milijonai eurų
– Kaip Indijoje gyvena komandos? Pavyzdžiui, Lietuvoje žaidėjai gauna ar patys nuomojasi butą, kaip vyksta ten?
– Skiriasi. Ten žaidėjai, šio klubo atveju, gyvena penkių žvaigždučių viešbutyje su „viskas įskaičiuota“, dideliuose kambariuose. Tai savotiškas gyvenimas, bet patogus – viskuo pasirūpinta.
– Teko apsilankyti namų Jawaharlalo Nehru stadione? Jis, kiek teko domėtis, talpina apie 40 tūkst. žiūrovų ir yra gausiai lankomas.
– Taip, šis stadionas yra vienas labiausiai lankomų visoje lygoje. Teko būti stadione, bet rungtynes stebėjau tik išvykoje, kur irgi buvo virš 20 tūkst. žmonių. Žmonės ateina, jie garsūs, palaiko komandą. Aišku, gerinant rezultatus, ir tas skaičius dar didės. Būna, kad į stadioną ateina ir 30, ir 40 tūkstančių žmonių. Futbolo atmosfera tikrai patraukli.
– Kuo Indijos sirgaliai skiriasi nuo Lietuvos ar Europos?
– Ir pačioje Europoje tas palaikymas skiriasi. Jie nėra tokio lygio atmosferos kūrėjai kaip serbai. Toks lygis ten nepasiekiamas, bet futbolo atmosferą kurią žmonių skaičius, jų reakcija į įvykius, garsas, jie mėgsta išsidažyti, išsipuošti, apsirengti spalvotai, dažytis veidus, vilktis kostiumus.
– Kaip karnavale?
– Kažkas tokio. Nėra tas agresyvus europietiškas palaikymas, bet, taip, karnavalinis. Kaip į šventę.
Jie mėgsta išsidažyti, išsipuošti, apsirengti spalvotai, dažytis veidus, vilktis kostiumus
– Gal yra minčių ir kurį nors lietuvį išsivežti į tolimus kraštus?
– Dar kiek anksti apie tai kalbėti. Reikia iki galo apsiprasti situacijoje ir tada spręsti, nes sezonas prasidės rugsėjo mėnesį.
– Iki dabar teko dirbti „Sūduvoje“, kur beveik visi žaidėjai – europiečiai, agentai taip pat daugiausiai vietiniai. Ten rinka visai kita, pažinčių ne tiek daug. Kokia bus ta pati pradžia, kaip reikės pradėti komplektuoti komandą, nuo ko viskas turėtų užsisukti?
– Vietinėje rinkoje šiek tiek laiko užtruks, nereikia apsimesti, kad ne, nes Indijos agentų nepažįstu. Vietiniai žaidėjai visi turi savo agentus, tad kelis mėnesius užtruks kol apsiprasiu, bet padės klubo žmonės, kurie iki tol tą darbą darė.
– Ar klubas iškėlė kažkokius tikslus?
– Kadangi šiemet buvome septinti, tai būtų gal per didelis tikslas galvoti apie, pavyzdžiui, finalą, bet tikslas iškeltas patekti į ketvertą – atkrintamąsias varžybas. Tikslas, manau, adekvatus.
– Į Indiją kelsitės su žmona ar vienas?
– Iš pradžių vienas, o paskui žiūrėsime, kaip sekasi. Žmona turi darbą, tad spręsime pagal situaciją ir žiūrėsime, kas geriausia šeimai.
Tikslas – patekti į ketvertą
– Penkerius metus dirbote „Sūduvoje“, dabar išvykstat. Sunku palikti klubą?
– Sunku, sunku… Kaip bebūtų, tai yra namai. Visada buvo ir liks. Kita vertus, esu dar jaunas ir labai įdomu pabandyti kitą aplinką, pažiūrėti, kaip seksis.
Iš ambicijų pusės, tai palikti norisi ir džiaugiuosi dėl to, kad turiu galimybę, bet, iš gyvenimiškos pusės, lieka visa eilė žmonių ir klube, ir aplink klubą, kuriuos matyti retai bus labai gaila. Sunku bus nedirbti kartu su kai kuriais žmonėmis, nes tai buvo vienas malonumas.
Yra daugybė žmonių klube, kuriems asmeniškai padėkosiu, nes daug išmokau, įgavau patirties, dar galėčiau jos įgauti daugiau, bet, atsiradus šansui, nusprendžiau juo naudotis. Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet gali būti naudingas.
– Kokia buvo klubo prezidento Vidmanto Murausko reakcija, kai pranešėt, kad išvykstate?
– Visų pirma, su prezidentu nuolat kontaktavau, sakiau atvirai nuo pirmos minutės, kai tik sulaukiau pirmo skambučio. Reakcija natūrali: jei nori bandyti – bandyk.
Viskas ėjo palaipsniui: pirmas pokalbis, antras, vizitas į Indiją, tolimesni pokalbiai. Nebuvo naujiena iš giedro dangaus, tai kelių mėnesių situacija, apie kurią diskutavome. Labai džiaugiuosi, manau, kad reakcija buvo palaikanti.
