Lietuvos futbolininkai sekmadienį rungtynėmis Vilniuje su Slovėnija pradės naują atrankos ciklą, kurio stipriausios komandos pateks į 2018-ųjų pasaulio pirmenybes Rusijoje.
Be slovėnų Lietuvos komandai dar teks rungtyniauti su Škotijos, Maltos, Slovakijos ir Anglijos ekipomis.
Sekmadienį Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio poste per oficialų mačą debiutuos tituluočiausias visų laikų šalies futbolininkas Edgaras Jankauskas.
Slovėnijos komanda Lietuvos futbolo mėgėjams yra pažįstama. Su ja mūsų šalies komanda žaidė ir 2016 metų Europos čempionato atrankoje. 2014 metais Lietuvos rinktinė Vilniuje pralaimėjo Slovėnijai 0:2, po metų Liublianoje rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1.
1994 ir 1995 metais Lietuvos rinktinė du kartus įveikė Slovėniją vienodu rezultatu 2:1. Pergale 1994-aisiais Maribore lietuviai iškovojo vadovaujant A.Liubinskui.
– Kokios yra Lietuvos stipriosios pusės rungtynėse su Slovėnija?, – paklausėme A.Liubinsko.
– Mūsų koziriai kurį laiką buvo visiškai nuvertinti. Nėra taip, kad lietuviai nemokėtų žaisti futbolo. Bet tai, kad komandoje yra dvasia, kolektyviškumas, susikaupimas aš matau būtent dabar. Aišku, meistriškumo trūksta. Bet žaisime namie ant mūsų dirbtinės dangos. Manau, didelio slovėnų pranašumo nebus.
– Kas pasikeitė rinktinėje per tuos nepilnus metus, kai Igorį Pankratjevą pakeitė Edgaras Jankauskas?
– Nuo I.Pankratjevo laikų pasikeitė vienas labai svarbus dalykas. Dabartiniai treneriai turi gerą peržiūrų sistemą. Anksčiau, Lietuvos futbolo federacijai vadovaujant Juliui Kvedarui, ji nesugebėdavo įsigyti modernios sistemos.
Visi treneriai iki šiol peržiūras darydavo spėjimo būdu. Dabar prie medžiagos dirba treneriai-analitikai. Marius Babravičius ir Rokas Garastas vyriausiajam treneriui pateikia kompiuteriu išanalizuotą medžiagą, kurią tam belieka sukramtyti. Ir kiekvienoje treniruotėje vyksta nuoseklus, kryptingas darbas, kaskart ko nors išmokstant. Dabar jau yra sistema ir dėl to aš tikiu, kad atsiras ir rezultatai.
Treneriai, palyginus su mano laikais, dabar turi idealiais sąlygas. Mes gyvenome tarp žmonių, kurie nesugebėjo matyti toliau ir neleisdavo pirkti jokių analitinių sistemų. Dabar jos nupirktos ir tai yra labai didelis žingsnis į priekį. Sakyčiau, kad mes dirbome viduramžių sistema, o dabar viduramžiai baigėsi, dirbama šiuolaikiškai. Ir treneriai dėl to turėtų būti labai patenkinti.
– O rinktinės žaidimas? Įžvelgiate pokyčių jame?
Supratau, kad visų reikiamų permainų federacijoje vis dar nėra. Stasys Stankus iš balkono ten parėkauja, pavadovauja, maišosi. Sakyčiau, reiktų tokius visus vyti lauk kuo toliau.
– Atsižvelgus į pasiruošimo atrankos etapui rungtynes, galima sakyti, kad mūsų rinktinės žaidimas įgauna prasmę. Aišku nereikia norėti, kas per vieną dieną kažkas kardinaliai pasikeistų.
Bet pokyčiai matomi tik vyrų komandoje. Žiūrėjau jaunimo rinktinės susitikimą su Andora, kurį mūsiškiai laimėjo 1:0. Supratau, kad visų reikiamų permainų federacijoje vis dar nėra. Stasys Stankus iš balkono ten parėkauja, pavadovauja, maišosi. Sakyčiau, reiktų tokius visus vyti lauk kuo toliau.
Jaunimo rinktinė man įspūdžio nepaliko. Gal šiek tiek gyvumo įnešė atsarginiai: Julius Momkus ir Justas Lasickas. Todėl, kad nesame iki galo atsikratę praeities šleifo. Ir kol jo neatsikratysim, tol taip ir bus.
– Kokios Lietuvos rinktinės grandys yra stipriosios, o kurios – silpnosios komandos pusės?
– Pradėkime nuo vartininkų. Emilijus Zubas nebuvo toks išgirtas, kaip Giedrius Arlauskis, bet aš labai jį vertinu. Jis nuolat žaidžia patikimai. Ir Ernestas Šetkus Nyderlanduose yra atsigavęs. Vartininkai tikrai nėra mūsų silpna vieta.
Aš manau, kad gynyba yra silpniausia mūsų grandis. Žaidėjai daro ir taktinių, ir asmeninių klaidų. Reikia tikėtis, kad gynėjai po truputėlį atsities.
Kažkokį saugų pasirinkimą turime. Nors aišku nėra jie anglų lygio, bet komandiniu žaidimu užtušuosime tuos minusus.
Norint patarti treneriams, kokius puolėjus išleisti į aikštę, reikia nuolat būti prie komandos, žinoti jų pasirengimo lygį. Viena, kas gerai, kad tie puolėjai pradėjo mušti įvarčius.
– Ką galėtumėte pasakyti apie varžovus?
– Slovėnija turi žaidėjų, kurie rungtyniauja geruose klubuose. Bet labai didelio įspūdžio jie nedaro. Bent jau to nebuvo tada, kai mes su jais žaidėme praėjusiame atrankos etape.
– Ką patartumėt Edgarui Jankauskui?
– Nesakau, kad bandyti žaisti pirmu numeriu, bet kadangi žaidžiame namie, galbūt reikėtų ir paspausti. Kita vertus aš juk nežinau mūsų žaidėjų sportinės formos, fizinių kondicijų. Be to, manau, kad mūsų rinktinės treneriai puikiai išnagrinėjo slovėnų žaidimą, pažino jų stiprias ir silpnas vietas ir geriau nei aš žino, kaip su jais žaisti.
