Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A lygos belaukiant: Lietuva yra finansiniame futbolo rinkos dugne

Victoras Hugo romane „Vargdieniai“ priminė, kad svajonės visuomet turi mokėti skaičiuoti. Lietuvoje jau ne vienerius metus yra tikimasi stebuklingo futbolo atgimimo, o jo nesulaukus, kritikos strėlės sminga visomis kryptimis. Tačiau po eilinio „negimusio atgimimo” šalies futbolo pasaulis kaip susitaręs kalba – „kalti ne mes, aplinka kalta”. Juokingiausia, kad apie tai garsiausiai kasmet šaukia į vargdienių vaidmenį įsijautę futbolo klubai, kurių svajonės „iššauti“ yra toli nuo matematikos pradžiamokslio.
„Ekranas“ apgynė čempionų titulą
„Ekranas“ apgynė čempionų titulą / Evaldo Černiausko nuotr.

Naujajame A lygos sezone, kuris prasidės kovo 9 dieną, žais 9 futbolo klubai. Praėjusį sezoną pradėjo dešimt klubų, tačiau finišo nepasiekė Vilniaus REO.

Šiam klubui Lietuvos futbolo federacija (LFF) buvo leidusi žaisti išimties tvarka, nepaisant to, kad jis finansiškai nebuvo pajėgus dalyvauti čempionate. LFF susiviliojo turėti didesnį klubų skaičių, nes tuomet būtų įdomesnis futbolas. Deja, viskas baigėsi nemaloniu fiasko – tempęs kiek galėjęs galiausiai klubas buvo priverstas pasitraukti iš čempionato. 

Lygiuojamasi į atsiliekančius

Futbolo pasaulyje gana neįprasta čempionate matyti nelyginį komandų skaičių, mat tuomet vienas klubas per turą „netikėtai“ yra priverstas atostogauti. Tačiau A lygos turnyro rengėjai – Lietuvos futbolo federacija (LFF) nutarė, kad kopijuoti Bangladešo, Tadžikistano ar Arubos salų čempionatus, kuriuose varžosi po devynias ekipas, yra kur kas vertingiau, nei žiūrėti į paplitusią futbolo valstybių praktiką.

Na, Aruboje gyvena tik 104 tūkstančiai žmonių, todėl jie negalėjo surinkti daugiau negu devynias komandas. Negali pykti ir ant Bangladešo futbolo federacijos – 147 milijonus gyventojų turinti valstybė, kurioje viename kvadratiniame kilometre gyvena daugiau kaip 1200 žmonių, negali sau leisti prabangos statytis daug stadionų: kur tada gyvens jų piliečiai, jei bus atimtas toks didelis lopas žemės?

Va, jei Bangladešo pirmenybėse vyktų Lietuvoje – kitas reikalas. Vos 51 žmogus į kvadratinį kilometrą. Statytų ir statytų bangladiečiai tuos stadionus Lietuvoje. Tačiau faktas lieka faktu – ir Azijos valstybėje, ir europietiškoje Lietuvoje kovoja po 9 komandas.

Tiesa, Lietuvoje niekas negarantuoja, kad visi pradėję čempionatą jį ir pabaigs. Juk praėjusį sezoną pradėjo dešimt klubų, tačiau finišo nepasiekė Vilniaus REO, o dar prieš metus, vasarą, iš A lygos turnyro lentelės išnyko sostinės „Vėtra“.

Galbūt Lietuvai užtektų aštuonių ar šešių užtikrintai pasiruošusių komandų, kurios nedrebėtų nuo nesibaigiančių problemų. Juk FIFA yra aiškiai konstatavusi, jog pripažintų ir šešių klubų šalies pirmenybes.

LFF vertėtų pagalvoti, ar tikrai verta iš vienos pusės turėti nepalankų skaičių komandų, iš kitos – čempionate leisti žaisti nepasirengusioms ekipoms. Galbūt Lietuvai užtektų aštuonių ar šešių užtikrintai pasiruošusių komandų, kurios nedrebėtų nuo nesibaigiančių problemų. Juk FIFA yra aiškiai konstatavusi, kad pripažintų ir šešių klubų šalies pirmenybes.

Tačiau, šį sezoną jau nieko nepakeisi. Devyni klubai gavo licencijas dalyvauti A lygoje, tačiau keturiems iš jų palikta žaidėjų registracijos draudimo sankcija. Šie klubai nėra pilnai atsiskaitę su savo darbuotojais ar žaidėjais už praėjusį sezoną. Tikimasi, kad jie tai sugebės padaryti iki sezono pradžios. Jei ne – naujų žaidėjų į aikštę neišleis.

Licencijavimas: kokybė ar kiekybė?

Lietuvos futbolo federacijos licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis pabrėžia, kad tokios savikontrolės mechanizmo kaip licencijavimas iš esmės neturi nė viena kita sporto šaka Lietuvoje.

Licencijavimo dėka LFF nereikia spėlioti kokia yra klubo finansinė padėtis, kam, už ką ir kiek klubas yra skolingas, kas yra klubo dalininkai, rėmėjai ir vadovai.

Tačiau skandalingi REO ir „Vėtros” atvejai parodė, kad sistema ne visada suveikia. Laurynas Zibolis sutinka, kad jokių išimčių būti neturėtų: „Jau ne pirmus metus kyla klausimas ką rinktis: didesnį skaičių ir didesnę riziką ar mažesnį klubų skaičių, tačiau didesnį lygos stabilumą. Antrasis variantas man pačiam atrodo labiau priimtinas. Manau, kad A lygoje turi rungtyniauti pakankamai stabilūs klubai, o tam jie bręsti turi I lygoje”.

Keturi prasikaltę LFF

Likus mažiau nei savaitei iki sezono pradžios A lygos sopuliai tik gilėja, o žaizdos, kurias LFF žiemą dar bandė pudruoti tylos siena, pradėjo kraujuoti. Faktai akivaizdūs: po licencijavimo žaidėjų registracijos draudimo sankcijos galioja Alytaus „Dainavos“, Gargždų „Bangos“, Tauragės „Tauro“ ir Vilniaus „Žalgirio“ klubams, nes jie nėra galutinai atsiskaitę už praėjusį sezoną.

Laurynas Zibolis teigia, kad arčiausiai sankcijos panaikinimo yra „Bangos“ futbolo klubas. Kiti klubai dar nepateikė visos reikalingos dokumentacijos.

Tuo tarpu, Vilniaus „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius tvirtina, kad futbolo federacija klaidina žiniasklaidą skelbdama tokius duomenis. Anot klubo atstovo „Žalgiris“ yra pilnai už viską atsiskaitęs: „Mes pasirinkome 12 mėnesių auditą. O kadangi licencijavimo procesas baigėsi anksčiau, futbolo federacija mums neleidžia registruoti žaidėjų, nes neva mes dar neatsiskaitę. Nors mes tai galime daryti iki vasario 15 dienos. Mes galėjome rinktis 11 mėnesių auditą ir tuomet problemų nebūtų kilę, bet mes juk žinojome, kad sezonas prasideda tik kovo mėnesį, todėl ir neskubėjome.“

Tačiau visi futbolo klubai sutinka, kad licencijavimo procesas yra reikalingas. „Licencijavimas visgi yra geras dalykas. Jeigu jo nebūtų, futbolo situacija Lietuvoje būtų dar liūdnesnė. Tai pakelia A lygos kartelę“,  – sakė futbolo klubo „Banga“ direktorius Rimantas Mikalauskas.

Biudžetų vidurkis – 2 mln. litų

Akivaizdu, kad krepšinis karaliauja ne tik lietuvių širdyse, bet ir verslininkų mintyse. Krepšinio klubams daug lengviau prisijaukinti rėmėjus ir suformuoti bent kiek padoresnį biudžetą.

Futbolo klubų atstovai vieningai sutaria, kad pinigais nelyja. Vieni turi pasikliauti vietiniais verslininkais, kiti dairosi ir toliau.

„Tauro“ direktorius L.Petravičius teigė, kad jų pagrindiniai rėmėjai yra iš užsienio: „Lietuvoje futbolas niekam neįdomus. Bet kas atvažiavęs iš toliau visad pastebi, kad čia futbolas net ne antroje vietoje, o dar žemiau.“

Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos klubai daug pasiūlyti negali: „Reikia pripažinti, kad mes esame finansiniame futbolo rinkos dugne."

Lietuvos čempionų Panevėžio „Ekrano“ sporto direktorius Deimantas Bička sako, kad pinigus tenka skaičiuoti, kai norisi įsigyti žaidėją iš užsienio. Esą niekam ne paslaptis, kad Lietuvos klubai daug pasiūlyti negali: „Reikia pripažinti, kad mes esame finansiniame futbolo rinkos dugne. Tiesa, gerai paieškojus, dar yra tam tikros rinkos iš kurių mes išgalime rinktis žaidėjus. Mes galime dairytis į futbolininkus iš Serbijos, Kroatijos ar Pietų Amerikos šalių.“

Laurynas Zibolis išdavė, kad 2013 metų A lygos sezono klubų planuojamų biudžetų vidurkis yra apie 2 mln. litų. Tiesa, tik sezono pabaigoje pamatysime, ar visiems klubams pasisekė surinkti šiai dienai suplanuotas sumas. Palyginimui, 2012/2013 metų sezono LKL krepšinio klubų vidurkis yra apie 5 milijonus litų.

Futbolo federacija nėra nustačiusi minimalios sumos, kurią surinkęs klubas galėtų teikti paraišką A lygos dalyvavimui. „Svarbiausia ne kažkokia minimali suma, kurios vis tiek tikėtina sezonui nepakaks, o kaip pagrįstai suplanuotas piniginių srautų judėjimas viso sezono metu.“ – teigė Laurynas Zibolis.

Futbolo klubų biudžetai buvo didžiausi apie 2007–2008m., vėliau, dėl krizės smuko, o dabar pastaruosius keletą metų stabilizavosi.

Stabilizavosi ne į gerąją, o į realistiškąją pusę. Stebėsime, ar šį sezoną visi pradėję lenktynes dėl Lietuvos futbolo trofėjaus jas ir užbaigs. Vargdieniams juk ne taip paprasta nuspėti ateitį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?