Karšta A lygos prezidento kėdė laisva buvo nuo praėjusio balandžio, kai iš šio posto nusprendė pasitraukti legendinis Lietuvos futbolininkas Deividas Šemberas.
Tačiau tyla galiausiai buvo nutraukta. Pritraukti daugiau žiūrovų į pustuščius stadionus ir prie televizijos ekranų, taip pat sulipdyti tvirtą finansinį bei vadybinį fasadą A lygos klubai pakvietė 37-erių kaunietį R.Davidovičių – tarptautinės verslo, finansų, teisės ir apskaitos konsultacijų įmonės „Lewben Group“ Azijos ir Okeanijos padalinio direktorių, dalį pastarųjų metų dirbusį Filipinuose.
A lygos vadovo postas R.Davidovičiui bus visuomeninė veikla, už kurią jis negaus atlygio, kaip negauna jo dirbdamas ir Regbio federacijoje, kuriai vadovauja nuo 2012 metų.
15min kalbėjosi su R.Davidovičiumi apie prasidedantį A lygos sezoną ir netikėtai priimtą naują karjeros iššūkį.
„Prieš pora savaičių su klubų valdyba kartu nusprendėme, kad pirmiausia reikia pradėti čempionatą, pabandyti visiems padirbti kartu ir pažiūrėti, kas iš viso to išeis. Kartu su klubais bendrauti pradėjome nuo lapkričio vidurio, sausį darbas buvo dar intensyvesnis, o pastarosiomis savaitėmis jau dirbame visu tempu. Su Vidmantu Murausku sutarėme, kad viską oficialiai įforminsime kovo pradžioje, kai pirmenybės jau bus startavusios“, – pasakojo naujasis A lygos prezidentas.
– Kaip įvardintumėte tai, ką čia radote – geriau, blogiau ar maždaug taip, kaip įsivaizdavote? – pradėjome pokalbį su R.Davidovičiumi.
– Esminis dalykas, kuris man padėjo, jog imdamasis šio darbo neturėjau jokių lūkesčių. Ateidamas čia tikrai neturėjau rožinių planų. Darbas Regbio federacijoje mane kaip reikiant užgrūdino. Puikiai suprantu, kad viską pradėti reikia nuo mažų dalykų. Visą šį projektą aš vertinu kaip startuolį (startup). Juose žmonės daro tiek tuos darbus, kurie jiems priklauso, tiek ir tuos, kurie ne.
Atėjęs peržiūrėjau visus finansinius rodiklius, metinį balansą ir padariau išvadą, kad jei būčiau prisijungęs praėjusiais metais, situaciją būčiau radęs kur kas prastesnę. V.Murauskas ir valdyba per pastaruosius mėnesius atliko tikrai nemenką darbą, normalizavo situaciją, subalansavo biudžetą, pasitvirtinome planus. Pagrindas tikrai yra, ir už tai reikėtų padėkoti klubams.
– Kokie dalykai naujoje organizacijoje jus džiugina ir kuriose srityse norėtųsi ūgtelėti labiausiai?
– Labai gerai, jog ateidamas radau pasirašytą sutartį su pasauline sporto rungtynių stebėjimo agentūra „Sportradar“ – tai yra garantuotos pajamos, pagal kurias galime planuoti vienus ar kitus darbus. Sutartis galioja dar vienerius metus, bet pati agentūra iki rugpjūčio mėnesio ją žada pratęsti dar dvejiems metams.
Taip pat užmegztas gana glaudus ryšys su Lietuvos futbolo federacija.
Kalbantis savam rate juokų forma net nuskambėjo tokia frazė, kad kol sezonas neprasidėjo, visi turime dirbti kartu ir padėti vienas kitam, o jam prasidėjus visi nueis nuo bendro stalo ir žiūrės savų interesų. Nors tai buvo pasakyta šmaikštaujant, žinau, jog taip ir bus. Konkurencija tikrai bus, ir tai yra sveikintinas dalykas.
Bet vasarą planuojame daryti strateginę sesiją ir vėl visi kartu susėsti prie bendro stalo bei aptarti esamas problemas, ilgalaikę perspektyvą.
Atėjus čia labiausiai norėjosi suburti bent kelių žmonių komandą, kuri, padedant klubams, galėtų imtis darbų. Manau, tai pavyko padaryti.
– Kalbant apie televizijos ir internetines transliacijas, kokių naujovių bus čia? A lygos savaitinė laida – nepasiteisinęs sprendimas?
– Viena esminių naujovių – rungtynių transliacijos „YouTube“ platformoje. Bendraujant su TV3 vadovais mums pavyko rasti šį kompromisą. Nusprendėme, kad žiūrovui bus kur kas patogiau, jei rungtynės bus transliuojamos visiems prieinamu kanalu, ypač žinant tai, jog prieš kelerius metus tai labai pasiteisino.
Viską pasvėrę ir įsivertinę, kol kas nusprendėme pasitraukti iš televizijos. Norime nesvaičioti ir nefantazuoti, bet gyventi pagal kišenę. Televizija mums reikalinga, tą puikiai suprantame ir nesakome ne, tačiau pirmiausia norime surasti generalinį rėmėją. Kol kas leidžiame sau tai, ką galime leisti.
– Kelis kartus užsiminėte apie subalansuotą lygos biudžetą. Koks jis bus šiemet?
– Tai nėra paslaptis – planuojame surinkti iki 200 tūkst. eurų.
– Prieš čempionato startą vėl kilo nemažai diskusijų dėl komandų, kurios turėtų žaisti pirmenybėse, skaičiaus. Ką apie tai mano naujasis A lygos prezidentas?
– Manau, jog rinka diktuoja sąlygas ir čia. Jei klubas pasiskaičiuoja ir pamato, kad jam neapsimoka žaisti A lygoje, tuomet, mano nuomone, geriau žaisti žemesniame divizione. Kur kas blogiau, kai startuojama nepasvėrus galimybių, o viduryje sezono atsiveria skylė biudžete ir klubas privalo pasitraukti. Jei šiandien turime aštuonias komandas, vadinasi, tiek jų turi ir būt – tą diktuoja rinka. Galbūt ateityje sustiprės į elitą besibeldžiantys Pirmos lygos klubai Vilniaus „Vytis“, Gargždų „Banga“, Utenos „Utenis“ ir tuomet galėsime padidinti komandų skaičių iki 12. Bet dirbtinai plėsti čempionato tikrai neverta.
– Praėjusiais metais „Utenis“ skambiai pasitraukė iš A lygos, pareiškęs, jog nenori būti donoras stipriausiems šalies klubams. Ar jūs per pirmąsias darbo savaites pastebėjote trintį tarp stipriųjų ir silpnesnių lygos komandų?
– Kol kas tikrai nepastebėjau. Man labai patiko, kad mūsų klubų savininkai – rimti verslininkai, turintys puikiai visoje šalyje veikiančius verslus, rinkos lyderiai. Visi jie puikiai supranta, kad nauda bus tik tuomet, jei stiprus bus pats čempionatas. Bus lengviau pritraukti rėmėjų, rungtynes stebės daugiau žiūrovų, vaikus lengviau bus pritraukti į treniruotes.
Trinties kol kas tikrai nėra, bet neabejoju, kad sezono metu ji jausis. Tačiau norėtųsi, kad ta konkurencija būtų kuo sveikesnė ir viskas spręstųsi aikštėje.
– Ką būtų galima padaryti, kad atskirtis tarp A lygos lyderių ir uteniškių įvardintų klubų „donorų“ bei Pirmos lygos ekipų, mažėtų?
– Tai yra labai opus klausimas. Norėtųsi, kad lyga padėtų savo komandoms finansiškai, kad ta praraja bent jau nedidėtų. Manau, skirtumas gali mažėti tik per finansus. Galbūt lyga galėtų savo nariams padėti kalbėtis su miesto vadovais bei ieškant rėmėjų.
– Kuo A lyga turėtų būti patraukli Pirmos lygos komandoms, kurios pastaruoju metu į ją tikrai nesiveržia?
– Norėtųsi, kad A lygos klubai būtų orientuoti bent jau į tris pagrindinius dalykus. Pirmiausia – žaidėjų auginimas nacionalinei komandai. Taip pat norėtųsi labiau sudominti žiūrovus ir skatinti masiškumą. Trečias dalykas – mokami dividendai klubų akcininkams.
Kol kas turime du pajamų šaltinius – transliacijas ir LFF investiciją. Jei pavyktų pritraukti rėmėjų, galbūt klubams galėtume mokėti dividendus. Tai yra mūsų siekiamybė.
– Antrą sezoną iš eilės lyga pradėjo be generalinio rėmėjo. Kaip vyksta jo paieškos?
– Kalbamės su keliomis bendrovėmis ir labai tikiuosi, kad šiemet generalinį rėmėją lyga vis dėlto turės. Jei derybos bus sėkmingos, tikėtina, jog A lyga netgi sugrįš ir į televizijos ekranus. Kalbėsimės ir bandysime pritraukti partnerių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
– Praėjusio sezono pabaigoje A lygos valdybos pirmininkas V.Murauskas pareiškė, kad verslas Lietuvoje nenori remti futbolo. Jūs, kuris versle sukatės ne vienerius metu, sutinkate su tuo?
– Verslas į bet kokią paramą žiūri pragmatiškai. Mums svarbiausia yra pateikti patrauklų paketą. Jei mes sugebėsime efektyviai išnaudoti komunikaciją, įtrauksime vis didesnį būrį sirgalių, manau, ir verslininkai į mus žiūrės kur kas palankiau. Kiekvienas investuotojas prieš duodamas pinigus pasveria – apsimoka jam tai daryti, ar ne. Galbūt surasime tokį rėmėją, kuriam lyga bus naudinga norint žengti į Lietuvos rinką. Čia viskas priklausys tik nuo mūsų.
– Šiemet lyga turi ir vieną naujoką. Kokį įspūdį palieka „Palanga“ ir ar labai klubas atsilieka nuo likusių septynių lygos komandų?
– Labai giliai su klubu dar neteko susipažinti, tačiau iš posėdžių, kuriuose kartu teko su jų atstovais dalyvauti, įspūdis labai geras. Svarbiausia, kad klubas žino, ką gali ir ko nori. Jie kol kas labai aktyvūs ir norėtųsi šiai komandai debiutiniais metais palinkėti sėkmės.
– LFF lygai šiemet vėl skyrė 40 tūkst. eurų paramą ir padengė pusę teisėjavimo kaštų. Ar įsivaizduojate, kad kada nors lyga galėtų funkcionuoti savarankiškai be jokios federacijos paramos?
– Matematiškai federacijos parama mums sudaro apie trečdalį lygos biudžeto. Tai yra didžiulė pagalba tiek lygai, tiek klubams. Kaip bus ateityje? Aš norėčiau, kad lygos ir federacijos bendradarbiavimas tik stiprėtų. Galime mylėti vieni kitus ar ne, tačiau darbas turi vykti ir jis turi būti padarytas, nes sėdime vienoje valtyje. Džiaugiuosi, kad su LFF prezidentu Tomu Danilevičiumi palaikome labai gerus santykius, puikiai vienas kitą suprantame. Visų mūsų tikslas yra tas pats – stipri Lietuvos rinktinė. Kuo bus stipresni klubai, tuo ažiotažas ir futbolo populiarumas bus didesnis.
Nesakau, kad jokios trinties tarp lygos ir federacijos nėra. Žinoma, kad yra ir tų ginčų, yra ir dabar, bus ir ateityje. Tačiau diskutuoti reikia, tik kalbantis ir bendraujant galime rasti abi puses tenkinantį sprendimą. Todėl į federaciją žvelgiu kaip į partnerį, su kuriuo reikia diskutuoti. Gali mylėt ar nemylėt, bet bendradarbiauti reikia, nustumiant visas emocijas į šalį.
