V.Urbonas žino, ką reiškia iškovoti visus įmanomus trofėjus Lietuvoje. Treniruodamas Panevėžio „Ekraną“ jis penkerius metus iš eilės laimėjo A lygos čempionato auksą, o taip pat – du Lietuvos futbolo federacijos (LFF) trofėjus ir dvi LFF Supertaures.
2017 metais jis trumpai treniravo Jūrmalos „Spartaks“ klubą, su kuriu iškovojo Latvijos aukščiausios lygos titulą. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį V.Urbonas netreniravo jokios komandos, tačiau birželį priėmė „Žalgirio“ pasiūlymą tapti vyriausiuoju treneriu, kai durys buvo parodytos Aurelijui Skarbaliui.
V.Urbonas gerai žino, ką reiškia būti žaliai baltų gretose – čia jis rungtyniavo 1993-1997 metais. Birželį sugrįžęs į „Žalgirį“ kaip treneris jis sustygavo komandos žaidimą ir sugrąžino klubą į kovą dėl A lygos titulo, o taip pat iškovojo 2018 m. „SHARP LFF taurės“ trofėjų – finale žalgiriečiai 3:0 įveikė Kauno „Stumbrą“.
Nors „Žalgiriui“ nepavyko susigrąžinti A lygos titulo, disciplinuotumu pasižyminčio specialisto teigimu vilniečiai nenusileidžia Marijampolės „Sūduvos“ klubui ir tikina, kad konkurencija Lietuvos futbole yra didelė.
– Treneri, kaip apibūdintumėte praėjusius 2018 metus ir kaip juos įvertintumėte?
– Metai, galima sakyti, buvo dvejopi. Dėl tam tikrų priežasčių nepavyko pratęsti sutarties su „Jūrmala“ klubu Latvijoje, tad teko laukti darbo. Birželio mėnesį gavau pasiūlymą treniruoti „Žalgirį“. Tai buvo įdomus, įtemptas ir įsimintinas laikotarpis. Džiugu, kad pavyko iškovoti „SHARP LFF taurę“, bet, deja, nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų A lygoje.
– „Žalgirio“ vairą perėmėte sezonui įpusėjus birželio mėnesį. Kaip sunku pradėti vadovauti komandai tokiu metu ir kokie iškyla didžiausi iššūkiai?
– Aišku, kad komandos vairo perėmimas sezono viduryje įneša papildomos atsakomybes, tai nėra lengva misija – pažintis su žaidėjais, apsipratimas su aplinka komandoje, treniruočių procesas bei rezultato siekimas reikalauja teisingų sprendimų čia ir dabar.
– Praėjusiais metais Lietuvos A lygoje pasikeitė jėgų santykis: baigėsi ilgas „Žalgirio“ dominavimo periodas, o „Sūduva“ iškovojo du aukščiausios lygos titulus iš eilės. Kaip manote, kodėl tai atsitiko?
– Galutinis rezultatas remiasi skaičiais turnyrinėje lentelėje, bet neparodo kartais nematomų detalių, mozaikos, kurių svarba turi milžinišką reikšmę. Matau ir jaučiu esančią konkurenciją tarp klubų, bet tikrai nemanau, kad „Žalgiris“ nusileidžia oponentams.
– Dirbate „Žalgirio“ klube, kuris yra priverstas vytis „Sūduvą“ po pastarųjų dviejų metų. Ar jūs tokia situacija dar labiau motyvuoja, kai užduotis yra sugrąžinti žaliai baltus į elitinę vietą?
– Praeities jau nepakeisi, mano dėmesys sutelktas į šių metų sezoną, į tai, kaip geriau paruošti komandą, kuri siektų pergalių kiekvienose rungtynėse. Žinau, kad „Žalgiryje“ kito kelio nebus.
– Treneriu dirbate jau penkiolika metu (įskaitant ir darbą trenerio asistentu). Kaip apibūdintumėte savo karjeros sintezę, kaip keitėsi jūsų suvokimas ir požiūris į treniravimą?
– Treneriui labai svarbu sukaupti praktine patirtį, surasti tinkamus treniravimo principus bei suprasti komandos valdymo procesus. Laikui bėgant supranti, kad treniravimo esmė yra visai kitur, nei apie ką galvojai trenerio karjeros pradžioje. Nebūtinai tai, ką darei vakar, atneš sėkmę šiandien.
– Pats futbolas per jūsų treniravimo laikotarpį taip pat keitėsi.
– Futbolas yra konservatyvi sporto šaka. Mano manymu, didžiausias pokytis yra išaugusiame žaidimo intensyvume – mąstymo, sprendimų priėmimo ir kamuolio perdavimo greitis nulemia komandos lygį.
Futbolas yra konservatyvi sporto šaka
– Naujas sezonas – jau prieš akis. Kokie yra prioritetai formuojant tokią komandą, kaip „Žalgiris“?
– Pagrindiniai komandos formavimo principai yra kvalifikuotas žaidėjas, jo pozicija aikštėje bei komandinės taktikos pasirinkimas pagal turimus žaidėjus. Tai yra esminiai faktoriai nulemiantys rezultato siekimą.
