„Žalgirio“ užnugaris vis dar didžiausias
Praėjusį sezoną išslydęs auksas vilniečiams kirto ir per kišenę. Po ilgos pertraukos naujus metus „Žalgiris“ pradeda planuodamas mažesnį biudžetą nei ankstesniais metais.
Kaip ir praėjusiais metais, sostinės klubas bene vienintelis A lygos klubas, kuris savo biudžetą pateikia euro tikslumu.
Anot klubo vykdomosios direktorės Vilmos Venslovaitienės, 2018-aisiais žalgiriečiai planuoja išsiversti su 2 227 312 eurų kapšu (pernai – 2 348 416).
Pagrindine komandos maitintoja ir toliau išliks Vilniaus miesto savivaldybė, iš kurios planuojama 45 proc. (1 mln. 6 tūkst.) visų pajamų.
29 proc. (646 tūkst.) naujojo biudžeto sudarys privačių rėmėjų parama ir komercinės veiklos pajamos, 26 proc. (575 tūkst.) – aptirpusios UEFA lėšos.
„Kuo mums sunkiau, tuo mums lengviau. Kai atiduodam visas jėgas, tuomet ir Dievas mums padeda. Tarpsezonio metu nesnaudėme ir nemiegojome, padarėme tiek, kiek galėjome. Aurelijus Skarbalius ir sporto direktorius Mindaugas Nikoličius žiemą gerai padirbėjo. Galime pasidžiaugti, kad iš rėmėjų gretų niekas nepasitraukė, o jų gretos tik didėja“, – kalbėjo V.Venslovaitienė.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Žalgirio“ finansiniai raumenys ir šiemet bus mažiausiai du kartus stipresni nei artimiausių konkurentų, iš tiesų realybė yra kiek kitokia.
Pagrindinės komandos išlaikymui teks tik nepilna pusė (48 proc.) ateinančio sezono išlaidų. 5 proc. prarys administracinės išlaidos, 11 proc. – mokesčiai. Ne mažesnį dėmesį nei pernai, Vilniaus ekipa skirs jaunimo sektoriui (9 proc.), 11 proc. numatyta prekių ir paslaugų mainams, 16 proc. – kitos išlaidos.
Suvalkietiškas stabilumas
Antrą vietą šiame sąraše užima čempionų titulą iš sostinės klubo sensacingai pernai paveržusi Marijampolės „Sūduva“.
Praėjusį sezoną suvalkiečiai pradėjo su 600 tūkst. storio pinigine, tačiau svaiginantis „Sūduvos“ skrydis Europos lygos varžybose privertė klubo vadovus koreguoti pirminį planą.
Anot klubo prezidento Vidmanto Murausko, praėjusiais metais marijampoliečiai uždirbo 936 tūkst. eurų, tačiau beveik 30 proc. šios sumos buvo skirta komandos premijavimui.
Dalis lėšų taip pat buvo skirta naujų žaidėjų įsigijimui, taip „Sūduvos“ metinis biudžetas išaugo kone dvigubai – iki 1,2 mln.
„Nukrypimas nuo plano – didelis, bet viskas buvo apgalvota ir suplanuota. Aiškiai žinojome, kad pavedimą iš UEFA gausime spalio 6 dieną, žaidėjai palaukė premijų. Tie pinigai buvo naudojami ir tų lėšų panaudojimas svariai prisidėjo prie rezultato“, – kalbėjo V.Murauskas.
Jau praėjusių metų pabaigoje V.Murauskas užsiminė, kad šiemet klubo biudžetas neaugs ir sieks apie 1 mln. eurų.
V.Murauskas yra statybų, langų sistemų ir tarptautinių pervežimų verslu užsiimančios UAB „Sumeda“ vadovas. Gimtajame mieste futbolo mokyklą lankęs 58-erių verslininkas „Sūduvos“ futbolininkus remia jau 15 metų.
Nafta leidžia išlaikyti status quo
Kasmet po milijoną tonų baltarusiškos naftos parduodančios „LIT-Invest“ vadovas Janas Nevoina ir toliau nuo futbolo nenusisuka. Naftos verslas ir energetikos projektai kasmet solidžiai papildo bendrovės kasą, o dalis šių lėšų nukapsi ir futbolo vystymui.
Pastaruosius dvejus metus „Trakų“ klubas daugiau dėmesio skiria su „Lit-Invest“ glaudžiai susijusiam „Ecoil“ prekės ženklui – būtent jo logotipas puikuojasi ant ekipos marškinėlių.
Pastaruosius du sezonus „Trakų“ komandos biudžetas siekė apie 600–700 tūkst. eurų. Panašiai tokiomis pačiomis sumomis bronziniai prizininkai operuos ir šiemet.
Kasmet auganti Jonava
Trečius metus iš eilės savo biudžetą stabiliai didina „Jonavos“ klubas. 2016-aisiais jonaviškiai išsivertė su 200 tūkst., pernai surinko 450 tūkst., o šiemet klubo vadovai skaičiuoja 650 tūkst. eurų.
Ketvirtą vietą praėjusiais metais A lygoje užėmęs klubas šiemet neslepia ambicijų bent jau išlaikyti pozicijas ir iškovoti kelialapį į Europos lygos turnyrą.
Tai komandai ne tik leistų atversti naują istorijos puslapį, bet ir dar sustorinti piniginę.
Trečią sezoną iš eilės Jonavos futbolas turi tvirtą užnugarį – „Klaipėdos terminalo grupės“ savininką Zigmą Petrauską. Buvęs Nacionalinės krepšinio lygos prezidentas ir legendinio Kauno „Atleto“ klubo vadovas komandą valdo su dar vienu privačiu investuotoju, rajono savivaldybe ir asociacija „Už Jonavos futbolo ateitį“, tačiau verslininko įtaka, priimant vienokius ar kitokius sprendimus, yra didžiausia.
Klaipėdiečių gelbėjimosi ratas
Kiek lengviau prieš pat čempionato pradžią įkvėpė ir Klaipėdos „Atlanto“ vadovai. Anapilin išėjus Konstantinui Sarsanijai, uostamiesčio ekipa kurį laiką skendėjo nežinioje.
Nuo futbolo pusmečiui nušalintą Vacį Lekevičių direktoriaus poste pakeitusi Jūratė Galdikaitė neslėpė, kad kurį laiką ekipa buvo priversta ruoštis pagal avarinį planą.
Vis dėlto prieš pat pirmenybių pradžią klaipėdiečiai džiugiai pranešė apie generalinį rėmėją. „Po penkerių metų ant marškinėlių vėl bus rėmėjo ženklas. Sutarta, kad mums padės Marijampolės pieno grupė (MPG)“, – džiaugėsi klubo vadovė.
MPG logotipo atsiradimas ant „Atlanto“ marškinėlių – neatsitiktinis. MPG grupės valdybos pirmininkas yra puikiai šalyje žinomas verslininkas Raimondas Karpavičius, kurio turtas vertinamas apie 64 mln. eurų.
Pagal žurnalo „Top 500“ duomenis, 59-erių vyras per Rusijoje, Estijoje ir Lichtenšteine registruotas įmones valdo bendrovę „Karpis“ bei antrines jos įmones MPG, „Ferogama“ ir Ukrainos „Vitaut“.
Priminsime, kad būtent Klaipėdos apskrities futbolo federacija iškėlė R.Karpavičiaus kandidatūrą į LFF prezidento rinkimus, tačiau vėliau šio sumanymo verslininkas atsisakė ir iš kovos pasitraukė.
Nors „Atlantas“ ir surinko gana neblogą žaidėjų rinkinį, klubo vadovų oficialiai deklaruojamas biudžetas lieka vienas kukliausių lygoje – apie 300 tūkst.
Praėjusiais metais uostamiesčio ekipa disponavo beveik dvigubai didesne suma.
| „Sūduva“ | Sumeda |
| „Žalgiris“ | TOPsport |
| „Trakai“ | Ecoil |
| „Jonava“ | - |
| „Atlantas“ | MPK |
| „Stumbras“ | - |
| „Kauno Žalgiris“ | Žalgiris |
| „Palanga“ | - |
Paslaptingiausias dalyvis
LFF taurę praėjusį sezoną sensacingai laimėjęs ir langą į Europą pramušęs Kauno „Stumbras“ – vienintelis iš visų A lygos klubų, kurie 15min žurnalistui savo biudžeto atskleisti nepanoro.
Visgi, mūsų šaltinių teigimu, kauniečių biudžetas šiemet bus panašus, kaip ir pernai – apie pusę milijono.
Prieš naujo sezono pradžią duotame interviu „Stumbro“ vyriausiasis treneris Mariano Barreto prisipažino, kad svarbiausia buvo išspręsti finansines problemas, kurios klubą kamavo praėjusio sezono pabaigoje.
„Po praėjusio sezono neliko dviejų klubo dalininkų ir atsirado spraga. Dabar ši spraga užpildyta ir galime žengti pirmyn“, – prasitarė portugalas.
Prie Eurolygoje nuostabiai šiemet rungtyniaujančio Kauno „Žalgirio“ prisišliejęs to paties pavadinimo futbolo klubas ne tik išsaugojo vietą elite, bet ir šiek tiek sustiprino finansinį stuburą.
Vietoje 320 tūkst. šiemet kauniečiai turės 350 tūkst. ir pagal piniginės storį lenks A lygoje debiutuojančią „Palangą“ bei gerokai sumažėjusį biudžetą deklaruojantį „Atlantą“.
Stipriausio šalies diviziono duris tik šiemet pravėręs LFF Pirmos lygos nugalėtojas sezoną pradeda menkiausiomis finansinėmis pajėgomis.
Klubo vyriausiasis treneris Valdas Trakys dar prieš šį sezoną užsiminė, kad pajūrio ekipa į A lyga ateina tikrai ne švaistyti pinigų ir bandys išsiversti su 200 tūkst.
Anot stratego, klubas ir toliau žada laikytis tos pačios politikos – geriau savo žaidėjams mokėti mažesnius atlyginimus, bet laiku.
Visgi vienas klubo savininkų Edgaras Barkus 15min informavo, kad sezoną „Palanga“ pradeda su truputį išaugusiu apetitu – 2018-aisiais ketina surinkti apie 250 tūkst.
