A.Novikovas į Varšuvą iš Balstogės „Jagiellonia“ persikėlė praėjusių metų birželio pabaigoje. Pirmas sezonas sostinės klube klostėsi sėkmingai iki to momento, kai čempionatą dėl koronaviruso pandemijos teko sustabdyti.
Tačiau Lenkija, skirtingai nei kai kurios kitos Europos šalys, jau paskelbė, kad atnaujins varžybas gegužės pabaigoje. Su džiaugsmu šią žinią priėmė ir A.Novikovas.
Jis su „Jagiellonia“ dukart finišavo antras Lenkijoje ir kartą pralaimėjo šalies taurės finale, o dabar turi puikią galimybę tapti čempionu, mat po 26 turų su „Legia“ užima pirmąją vietą ir turi aštuonių taškų persvarą prieš artimiausius persekiotojus.
Su 15min kalbėjęs A.Novikovas pasakojo, kad Lenkijoje situacija su kiekviena savaite gerėja, vis daugiau verslų vėl gali atsidaryti.
Pats futbolininkas tikino, kad nėra nuolatinis koronaviruso statistikos tikrintojas ar žinių žiūrovas, tad situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje išsamiai palyginti jis negali.
„Skiriasi, manau, daugiausiai tuo, kad Lenkijoje užsikrėtusių yra daugiau. Aišku, čia ir populiacija daug didesnė“, – sakė A.Novikovas.
Bet, kaip sakė „Legia“ lietuvis, Varšuvoje dienos metu neatrodo, kad šalyje įvestas karantinas – miestas pilnas automobilių.
Futbolininkai Lenkijoje į treniruotę pirmą kartą po ilgos pertraukos rinkosi pirmadienį, bet jau kitą dieną sulaukė nemalonaus paliepimo, kai atvyko į pratybų vietą. Laimei, tai tebuvo klaida.
„Atvažiavom į treniruotę, pasakė, kad važiuotume atgal namo. Niekas nieko nesuprato, o vėliau paskambino ir pasakė, kad komandoje yra užsikrėtusių. Ir pas mus, ir visoj lygoje.
Aš nežinau, ar jie blogus testus padarė, ar kas įvyko... Pasakė, kad vienoje komandoje 13 atvejų, kitoje 11, pas mus 4. Sakė, kad „Jagiellonia“ komandoje yra 13 užsikrėtusių, o jau kitą dieną man skambino draugas iš ten ir pasakojo, kad treniravosi su komanda įprastai ir kad nėra užsikrėtusių.
Nežinau, gal testai blogi buvo, mus visus ištyrė, dabar daro pakartotinus. Atrodo, kad viskas gerai“, – 15min pasakojo A.Novikovas.
– Arvydai, ar nebuvo minties grįžti į Lietuvą ir karantiną leisti čia? – paklausėme A.Novikovo.
–Iš pat pradžių norėjau važiuoti, sakė, kad lyg ir galiu, bet norėtų, kad likčiau. Nes iš komandos nieko neišleido. Man Lietuva buvo arti, dėl to galvojau grįžti. Bet sakė, kad, jei pradės treniruotes, reikės grįžti, užsidaryti karantine dviem savaitėms, tada negalėčiau būti su komanda. Žodžiu, pasakė likti, likau ir tiek. O tada buvo uždarytos sienos ir net šeima nebegalėjo atvažiuoti.
– Ar labai sunku buvo iškęsti karantiną?
– Na kaip, pradžioje normaliai, paskui jau nusibodo, liūdna darėsi. Tos treniruotės, bėgiojimas miške... Man bėgiojimas žiauriai nuobodu. Aišku, davė planą, ką turime daryti, rengėme treniruotes per „Zoom“ su visa komanda.
Bėgiojome miške, bet paskui ir miškus uždarė, negalėjom to daryt maždaug savaitę. Buvo problema.
Bėgiojome miške, bet paskui ir miškus uždarė
– Žmonės karantiną pamėgo nebent dėl to, kad kažką naujo pradėjo veikti. Ką naujo pradėjo A.Novikovas?
– Aš nusipirkau sintezatorių ir bandžiau groti. Na kaip bandžiau... Su draugu muziką darėm! Didžėjus būsiu.
– Lauksim kūrinių, tik klausimas, kada jų galima tikėtis?
– Tikėkimės, kad karantinas ilgai nebus, noriu futbolą žaisti dar, ne muziką kurti (juokiasi).
– Kiek džiaugsmo suteikė ta žinia, kad Lenkijos čempionatas bus atnaujintas?
– Aš manau, kad visi nori pradėti žaisti, visi pasiilgę futbolo, emocijų. Manau, kad visi nori sugrįžti kuo anksčiau.
– Su „Legia“ esat arti titulo, tikiu, kad labai norisi užbaigti viską aikštėje, ar ne? Popierinis titulas, veikiausiai, nebūtų toks saldus...
– Ne, nebūtų. Paskui visi kalbėtų, kad laimėjome titulą dėl koronaviruso. Nenoriu, kad taip kalbėtų, noriu laimėti jį aikštėje, ne dėl kažkokių pandemijų.
– Ar labai apmaudu būtų, jei, pavyzdžiui, nutraukus čempionatą, čempionų taip ir nepaskelbtų?
– Kažkiek skaudu būtų. Už mus geresnių nebuvo, mes visus kaip su volu važiavom, gerą formą buvom pagavę. Manau, tikrai nepaleistume to titulo, tad kažkiek skaudu būtų.
Už mus geresnių nebuvo, mes visus kaip su volu važiavom
– Sakot, kad važiavot per visus su volu, kas tokio gero šioje komandoje yra?
– Surinko treneris gerą kolektyvą. Ne tik aikštėje juk žaidi, bet turi būti ir kolektyvas. Pas mus geri žmonės surinkti, geri žaidėjai. Ir šiaip, individualiai stiprių futbolininkų turim.
– Nusikelkim į praėjusius metus, kai vyko perėjimas į „Legia“. Kokios mintys tuomet sukosi galvoje? Ar nebuvo abejonių dėl sprendimo?
– Ne, abejonių nebuvo. Dar prieš metus aš turėjau pasiūlymų iš Rusijos, bet „Jagiellonia“ manęs neišleido, o dabar neturėjo kur dėtis, nesiūlė man to, ko aš norėjau. Sakiau jiems, kad siūlytų man kažką, kad aš norėčiau likti, jie to nepadarė, o aš nenorėjau laukti.
Likus pusei metų, aš galėjau pasirašyti sutartį su kitu klubu, sakiau, kad, jei man nesiūlys, aš taip ir padarysiu. Galiu pasėdėti pusę metų, bet jau būsiu pasirašęs su kitu klubu.
Tada jie pradėjo man sakyt, kad aš sėdėsiu ant suolo, nežaisiu, bet man problemų nebuvo. Galiausiai gražiai išsiskyrėm, bet jie nieko konkretaus man taip ir nepasiūlė. Tik žodžiai, žodžiai, jokių popierių nebuvo.
– O kodėl „Legia“?
– Aš manau, kad niekur kitur Lenkijoje iš „Jegiellonia“ neičiau, nes „Legia“ yra geriausias klubas, nėra čia ko slėpti. Buvo dar ir iš Turkijos pasiūlymų.
– O kuo „Legia“ pasiūlymas nusvėrė turkų?
– Na, man Turkija net siūlė geresnį kontraktą, bet kažkaip galvojau, kad žinau šitą lygą, galvoju, kad iš „Legia“ išeiti kažkur didesni šansai yra, o į Turkiją dar galėsiu išvažiuoti, manau. „Legia“ įrašas yra geras tavo CV, noriu dar ir Lenkijos čempionu tapti, nes du kartus antrą vietą užėmiau ir kartą taurės finale pralaimėjau. Norėčiau tai pasiekti, laimėti taurę, užimti pirmą vietą čempionate ir tada būtų galima kažką galvoti.
– Kiek pasijautė organizacijų lygių skirtumas, kai atvykot į Varšuvą?
– „Legia“ yra visai kitas pasaulis. „Jagiellonia“ irgi buvo gerai, bet „Legia“ – kitas lygis. Dabar ir bazę pastatė didžiulę. Viskas yra, reikia tik žaisti futbolą.
– Kodėl „Legia“ yra nekenčiamiausia komanda šalyje?
– Nes yra geriausia. Čia yra normalu. Visi nekenčia „Legia“, bet, kai su ja žaidžia, būna pilni stadionai. Pajutau tai ir būdamas „Jagiellonia“ komandoje. Aišku, nekenčia, nes visada pirmą vietą užima. Sirgaliai irgi geriausi, o kitų komandų sirgaliai jiems tikriausiai pavydi, nežinau, kas ten tarp jų vyksta. Dėl ko dar nekęsti... Ką blogo daro?
– „Legia“ sirgaliai yra žinomi kaip vieni aršiausių Europoje, kiek ramiau dabar, kai jie yra už tavo nugaros, o ne serga prieš tave?
– Jei viskas gerai, jie yra kaip 12-tas žaidėjas, visada palaikys, bet jei pradėsi grybauti, tai jie gali ir velnių duoti. Bet čia visur taip pat yra. Ir „Jagiellonia“ tas pats būdavo.
Jei pradėsi grybauti, tai jie gali ir velnių duoti
– Ultros turi žodį klubo valdyme? Gal išsistatyti komandą ir pasakyti, ką galvoja?
– Manau, kad „Legia“ ultros gali... Buvo atvažiavę dukart pas mus pakalbėti. „Legia“ sirgaliai griežti, bet, jei gerai žaisi, jie tave ant rankų nešios. Išeini į aikštę ir labai jauti tą palaikymą.
– Ar esant varžovų komandoje nėra baisu žaisti prieš „Legia“ sirgalius?
– Kai aš žaisdavau prieš „Legia“, jų niekad neįleisdavo į stadioną, visad prisidirbę būdavo. Ne, nėra baimės, žaidėjų jie nemuš gal...
– Praėjusių metų gale teko nebaigti rungtynių dėl širdies ritmo sutrikimo. Kas nutinka tokiu momentu, kai rungtynių metu supranti, jog nebegali žaisti, nes kažkas atsitiko vienam svarbiausių organų?
– Man dar rūbinėje tai prasidėjo. Padariau kažkokį staigų judesį, pakilo pulsas, bet taip būdavo, kad kelioms minutėms jis pakyla ir tuo baigiasi. Ėjau į aikštę ir vis dar jautėsi tas. Išėjom į aikštę, švilpukas, bet vis tiek nepraeina. Galvojau, kad kažkas tikrai negerai. Bandžiau tą pulsą kažkaip numušti, bet nepavyko. Vos bandau bėgti, sukasi galva.
Dar truputį laukiau, taip 20 minučių prasikankinau ir pasakiau, kad nebegaliu. Nereikia rizikuot, čia rimtas dalykas. Nuvažiavau į ligoninę ir padarė procedūrą.
Taip 20 minučių prasikankinau ir pasakiau, kad nebegaliu
– Kiek rimta ta procedūra yra? Nes dažnai atrodo, kad bet koks veiksmas su širdimi yra itin jautrus.
– Mums paprastai atrodo, kad su širdimi susiję dalykai labai svarbūs. Kai degina kažką ten... Bet, kiek sakė daktarai, čia kasdienė procedūra, daug kam ją daro. Bet vis tiek tu guli, tavęs net neužmigdo, jauti, kaip tau kažką daro. Nemalonu ir baisu.
– Po dviejų savaičių jau buvo galima bėgioti. Kiek laiko turėjo praeiti, kad išnyktų baimė ir mintys apie tas problemas?
– Nėra taip. Nebuvo kažkokios baimės. Praėjo viskas ir susitvarkė.
– „Legia“ komandoje šį sezoną per 19 rungtynių pelnėt 4 įvarčius, tapot svarbiu žaidėju. Jei žvelgtumėte į priekį, kuri lyga ir kuri karjeros kryptis dabar būtų patraukliausia?
– Man 29 metai. Aišku, aš norėčiau į Italiją ar Ispaniją, viskas dar galbūt įmanoma, bet nežinau... Jei „Legia“ man pasiūlytų prasitęsti sutartį, aš gal taip ir padaryčiau. Tai geras klubas, man čia labai patinka. Dar anksti galvoti apie tai. Reikia dar kažką įrodyti.
Jei „Legia“ man pasiūlytų prasitęsti sutartį, aš gal taip ir padaryčiau
Kai atėjau į „Legia“, per naują teko įrodinėti, kas aš toks.
