35 minutės – tiek truko spaudos konferencija, kurioje, be centrine figūra tapusio verslininko, taip pat dalyvavo LFF prezidentas Tomas Danilevičius, ir generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
„Niekas nenujautė, bet čia buvo mano asmeninis išbandymas, žiniasklaidos apipiltas įvairiausiais epitetais. Norėjau pasitikrinti, ar esu reikalingas LFF, ar galiu dirbti joje ir tęsti darbus. Visgi, kai gauni virš 90 proc. balsų – labai malonu. Manau, kad mano gyvenime niekas per daug nesikeis, galbūt turėsiu kažkiek papildomų pareigų, vykdant prezidento nurodymus. Esu pasirengęs ir toliau dirbti komandoje, dirbti Vykdomajame ir Ekonomikos bei finansų komitete bei atstovauti gimtajai Tauragei“, – kalbėjo A.Pukelis.
– Kodėl nusprendėte siūlyti būtent A.Pukelio kandidatūrą? – spaudos konferenciją klausimu T.Danilevičiui pradėjo15min.
T.Danilevičius: Turėjome šią diskusiją Vykdomajame komitete. Tiek pirmasis viceprezidentas (Vidmantas Butkevičius – aut. past.), tiek trečiasis viceprezidentas (Gediminas Daukšys), tiek kiti komiteto nariai pasiūlė Arūno kandidatūrą.
A.Pukelis: Jei galima, aš papildysiu. Po vakar aprašytų jūsų epitetų, ryte prasidėjus Vykdomajame komitetui, kreipiausi į visus kolegas. Pasakiau jiems, jog nenoriu, kad tik teiktų mano kandidatūrą ir tiesiog prabalsuotų. Žvelgiant į tą straipsnį ir viešąją nuomonę, norėjau, kad apie mane nuomonę pasakytų kiekvienas prie stalo sėdintis. Ir kai iš 20 Vykdomojo komiteto narių 18 pasisakė už mane, su pasididžiavimu nuėjau į konferenciją. Visgi pasikartosiu – jei konferencija būtų nubalsavus kitaip, jau kitą savaitę būčiau atsistatydinęs. Tai reikštų, kad šiai bendruomenei ir federacijai aš nesu reikalingas. Supraskite, kad čia dirbu tik visuomeniniais pagrindais, į futbolą aš tik dedu. Jei negaučiau net to dvasinio pasitenkinimo, aš negalėčiau išvis čia tęsti darbo.
– Tomai, jūs prieš 18 mėnesių tapęs LFF prezidentu deklaravote, jog svarbiausias uždavinys – federacijos įvaizdžio ir reputacijos gerinimas. Ar nemanote, kad šiandien šia prasme padarėte didelį žingsnį atgal?
T.Danilevičius: Pirmiausia noriu pasakyti, kad federacija skaidrėja. Paskelbėme metinį biudžetą tiek praėjusiais, tiek šiais metais, paaiškinome visas eilutes, aptarėme problemas, nurodėme skolas, priiminėjami nauji asociacijų įstatai. Manau, jog einame teisinga kryptimi.
– Visgi viena iš LFF viceprezidento funkcijų yra atstovauti federacijai viešojoje erdvėje, pavaduoti jus, kai negalite atlikti pareigų. Ar praeityje buvę skandalai ir teistumas netrukdo A.Pukeliui eiti šias pareigas?
T.Danilevičius: Nematau tame problemos. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad viceprezidentą išrinko konferencija.
A.Pukelis: Jei galima, aš pridėsiu. Jūsų klausimas su reputacija ir viešumu yra labai nekonstruktyvus. Jūs tuos mano minėtus epitetus visada ir aprašot. Jei norėtumėt prisidėti prie futbolo įvaizdžio, nerašinėtumėt tų senų nesąmonių. Tada ir LFF įvaizdis būtų kitoks. Suprantu, kad jums, kaip žurnalistui, įstatymas leidžia tai daryti, bet norėtųsi, kad parašytumėt ir geresnių dalykų, ne tik bertumėt kritiką. Visa futbolo bendruomenė mane teikia viceprezidentu, o jūs kritikuojate. Man kartais susidaro įspūdis, kad žurnalistai Lietuvoje – dievai. Ką jie parašė, tas tiesa, o ką išrenka konferencija – tas netiesa.
Jei norėtumėt prisidėti prie futbolo įvaizdžio, nerašinėtumėt tų senų nesąmonių. Tada ir LFF įvaizdis būtų kitoks.
E.Stankevičius: Grįžtant prie kitų kandidatūrų, buvo nustatytas terminas iki kada kiekviena šakinė LFF federacija ar asociacija gali teikti kandidatus. Tačiau buvo gautas tik vienas siūlymas. Vykdomojo komiteto metu Arūnas taip pat ragino pasisakyti norinčius.
– Nebijot, kad rėmėjų ratas po šio žingsnio dar labiau susitrauks?
E.Stankevičius: Šiandien nėra taip, kad turėtume 30 ar 40 generalinių rėmėjų. Partnerių rasti labai sunku. Tenka daug bendrauti su verslo žmonėmis. Neslėpsiu, jie teiraujasi apie Arūną ar kitus VK narius. Visgi pastaruoju metu matau, kad išeina ir galima kalbėtis.
T.Danilevičius: Šiandien nespėliokime. Žinome, kas šiandien yra rėmėjai. Pažiūrėsime, ar jų ateityje bus daugiau, ar mažiau.
A.Pukelis: Noriu nuraminti, kad ne A.Pukelis skirsto pinigus ar sprendžia, kur juos leisti ir ką daryti. Tai sprendžia Vykdomasis komitetas. Kas liečia rėmėjus, man rodos, kad svarbiausia verslui yra tiksliai nurodyti, kur jo lėšos bus panaudotos ir išleidžiamos, kad skaidriai būtų bendraujama.
– Jums, Tomai ir Edgarai, irgi atrodo, kad A.Pukelis šioms pareigoms buvo geriausias kandidatas?
T.Danilevičius: Jei Vykdomasis komitetas taip nusprendė beveik vienbalsiai, aš manau, jog taip.
E.Stankevičius: Man teko nemažai bendrauti ir su Ekonomikos komiteto nariais, kuriame turime nemažai verslo žmonių. Jis tikrai veikia ir dirba labai efektyviai bei naudingai.
A.Pukelis: Man būtų lengva tuščiai girtis, kas yra nuveikta, bet šiandien gavau labai didelį egzaminą ir įvertinimą. Balsavimas slaptas, balsavo įvairių profesijų žmonės, jų neįtakosi. Gavęs šį įvertinimą labai džiaugiuosi.
Man būtų lengva tuščiai girtis, kas yra nuveikta, bet šiandien gavau labai didelį egzaminą ir įvertinimą.
– Arūnai, Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidento postas, LFF ekonomikos komiteto pirmininkas, LFF viceprezidentas. Kuo aiškintumėte tokį savo karjeros šuolį federacijoje vos per ketverius pastaruosius metus?
A.Pukelis: Vienas žmogus padaro karjerą per metus, kitas – nepadaro per dešimtmetį. Čia reikėtų klausti kolegų. Jei esi pozityvus žmogus, priimi teisingus sprendimus, bendrauji, tai ir žmonės tave priima ir įvertina. Niekada nesisiūliau būti Ekonomikos komiteto pirmininku, bet kai į Vykdomąjį komitetą įsiliejo daugiau verslo žmonių, ėmiausi to. Futbole – kaip versle, modelis tas pats: jei turi ekonominį suvokimą ar vadybinį išprusimą, tai dalykai kartojasi. Žmonės mato, kad aš įsigilinu į dokumentus. Aš buvau pirmas žmogus, kuris pradėjo kalbėti apie federacijos biudžetą, jos nemokumą, programų biudžetavimą. Iki tol niekas nesilaikė tų programų, leido pinigus kas kur norėjo. Dabartinis komitetas to neleis, net jei Vykdomąjį palikčiau.
– Siūlymas į šias pareigas jus nustebino, ar tikėjotės?
A.Pukelis: Buvo savotiškas jaudulys. Juk tai yra išbandymas prieš visą bendruomenę. Plačioji nuomonė man buvo labai svarbi. Jei būčiau nevertas, jie būtų rinkęsi kitaip.
Ir ką besakytum, jūs rašysite. Čia kaip su žirniais į sieną. Jus asmeniškai kviečiu pozityviau žiūrėt į futbolą. Suprantu, kad jums reikia mėsos, kraujo, nuoskaudų, bet pabandykite apie sportą ką nors ir gražiai parašyt. Neauklėju jūsų, tamsta, bet įžvelkite bent kokį pozityvumą. Niekas nesako, kad turite rašyti apie mus, kai esame blogi. Bet nereikia rašyti „ant tuščios“ vietos ir provokuoti žmones.
Suprantu, kad jums reikia mėsos, kraujo, nuoskaudų, bet pabandykite apie sportą ką nors ir gražiai parašyt.
Pagal Konstituciją aš esu irgi žmogus. Turiu šeimą, moku mokesčius laisvoje šalyje, turiu teisę čia gyventi.
– Iki prezidento posto trūksta vos vieno žingsnio. Galbūt turite ir tokių ambicijų?
A.Pukelis: Galiu drąsiai pasakyti prieš visą visuomenę, jog esu verslo žmogus, prisidėsiu prie futbolo tiek, kiek galėsiu, bet tokių ambicijų dabar neturiu. Galbūt, jei leistų šeima, galėčiau eiti šias pareigas būdamas 60 ar 65-erių, kai būčiau pardavęs verslą ir neturėčiau ką veikti. Artimiausius dešimt metų tokių planų neturėjau. Esu garbingas žmogus ir nieko nemeluoju. Futbolą tegul kuria tie, kurie yra labiau su šia šaka susirišę. Futbolas man gyvenime nesumokės tokių pinigų, kokius uždirbu.
– Kokios esminės jūsų kompetencijos labiausiai prisidėtų prie LFF gerovės?
A.Pukelis: Mano pagrindiniai tikslai yra biudžetavimas, atstovavimas apskričiai. Futbole yra labai daug darbo. Kviečiu į federaciją ateiti visus, čia durys yra atviros žmonėms su idėjomis. Visgi dažniausiai girdime tik kritiką, nesusikalbėjimus, netikslius faktus žiniasklaidoje.
Futbolas man gyvenime nesumokės tokių pinigų, kokius uždirbu.
– Kokius pirmuosius darbus esate numatęs?
A.Pukelis: Kaip suprantu, reikės mano pagalbos reorganizuojant stadioną valdančią bendrovę, ieškoti sąlyčio taškų su mokesčių inspekcija, suformuoti Tauragės futbolo akademiją, atkurti „Tauro“ komandą bent antroje lygoje. Futbolas kai kuriose grandyse taip nualintas, kad tikrai reikia labai daug žmonių ir pinigų.
– Arūnai, Lietuvos futbolo rinktinės rezultatai – labai daug diskusijų sukeliantis klausimas. Kaip juos vertinate ir kaip galima iš šios aklavietės pabėgti?
A.Pukelis: Žmonės nustoja tikėti gėriu ir tikėti, kad galima dirbti veltui. Aš ne viską matuoju pinigais. Pirmiausia galvoju apie gimtąją Tauragę, noriu jai sukurti ką nors gero. Kalbant apie rinktinę, niekada nekritikuosiu žmonių, kurie atiduoda paskutines jėgas ir žaidžia už Lietuvą. Galiu prisidėti tik balsuodamas už gerą trenerį, už pozityvą, biudžetą. Kokius užsiauginę, tokius ir turime, todėl ir dabar mums labai svarbu pasirinkti kryptį, kuria eisime artimiausius dešimt metų.
– Užsiminėte apie gimtąją Tauragę. Kodėl per ketverius jūsų vadovavimo metus taip ir nepavyko suburti komandos, kuri žaistų bent Pirmoje lygoje?
– Kai mane išrinko TAFF prezidentu, Tauragės futbole buvo tikras sąmyšis. Treneriai buvo susipykę, „Tauras“ sustabdęs veiklą, bet miesto savivaldybė skirdavo po 80 tūkst. eurų komandos žaidimui Pirmoje lygoje. Klubas tuo metu gyvavo tik dėl kitų miestų žaidėjų, jaunų vaikų mes jau neužauginome, tad pamačiau, kad miesto parama išleidžiama neteisingai. Vietinis jaunimas paliktas už borto, o po 300-400 eurų mokama atvykėliams.
Nuėjau į Tauragės savivaldybę ir paprašiau, kad investuojama į futbolą būtų kitaip. Mums reikia Tauragės futbolo akademijos, reikia, kad ugdytume vaikus, atestuotus trenerius, būtų medicina ir infrastruktūra. Nebuvo lengva, bet dabar akademija yra įkurta, skirtas biudžetas. Visgi jungiant viešą ir privatų sektorių niekas nevyksta greitai. Bet tai yra vienas mano prioritetų. Jei atvirai, man su vaikais kur kas yra maloniau dirbti nei su suaugusiais. Žiūrint į vaikus, gainiojančius kamuolį, man kyla daugiau teigiamų emocijų nei stebint nacionalinės rinktinės žaidimą.
